TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atgautos bažnyčios ateitis dar neaiški

2015 04 25 6:00
Iš tikintiesiems grąžintos Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios šiuo metu kraustomos 70 metų joje saugotos knygos. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Iš tikintiesiems grąžintos Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios šiuo metu kraustomos 70 metų joje saugotos knygos. Kokia veikla šventovėje bus vykdoma išvežus knygas, iki šiol nenuspręsta.

Iš toliau puikiai matomą, o priėjus arčiau sunkiai randamą Vyriausybės rūmų ir buvusios Vilniaus merijos pastato užgožtą Šv. Jurgio bažnyčią prieš ketverius metus, tarpininkaujant mūsų šalies Vyriausybei, Seimas grąžino Vilniaus arkivyskupijai. Kitaip tariant, tikintiesiems. Atgavusi pastatą arkivyskupija penkerius metus geranoriškai leido juo naudotis Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kurios padalinys, vadinamas Knygų rūmais, Šv. Jurgio bažnyčioje veikė nuo pokario laikų. Šiuo metu iš bažnyčios intensyviai vežamos knygos, nes šį kulto pastatą biblioteka privalo atlaisvinti iki kitų metų vidurio. Tačiau ką veiks su atgauta bažnyčia, pašventinta lygiai prieš 250 metų, arkivyskupija, anot jos kurijos atstovės, neapsisprendė.

Bažnyčia kaip pergalės ženklas

Šv. Jurgio bažnyčią (ne dabartinę, o jos pirmtakę medinę) daugiau nei prieš pusę tūkstantmečio fundavo Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kancleris Mikalojus Radvila. Teigiama, kad ši bažnyčia buvo pastatyta kaip istorinio Klecko mūšio pergalės ženklas, kai LDK kariuomenė nugalėjo totorius. Netrukus prie bažnyčios buvo pristatytas ir vienuolynas, jame įsikūrė vienuoliai karmelitai. Kone ketvirtį tūkstantmečio išstovėję mediniai pastatai per vieną iš daugybės gaisrų, tuomet siausdavusių Vilniuje, sudegė. To paties vardo ir toje pat vietoje bažnyčią atstatė tuometis Naugarduko vaivada Jurgis Radvila. Iki šių dienų išlikusi bažnyčia ir prie jos įkurtas vienuolynas buvo pašventinti ir pradėjo veikti 1765-aisiais. Netrukus vienuoliai iš ten išsikėlė, o vienuolyno pastatuose ėmė veikti kunigų seminarija, kuri gyvavo iki pat 1945-ųjų.

Sovietmečiu panaikinus Vilniaus kunigų seminariją, Šv. Jurgio bažnyčios ir greta jos esančio vienuolyno kompleksas buvo atiduotas tuometei Lietuvos SSR centrinei valstybinei bibliotekai ir tapo bibliotekos senųjų leidinių saugykla, vadinta Knygų rūmais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ši bažnyčia ir greta jos esantys statiniai, tarp jų – vienuolyno pastatas, varpinė, tvora su vartais ir arkadinė varpinė, kaip turintys sakralinę, dailės, archeologinę, istorinę bei architektūrinę svarbą, 1992-aisiais įtraukti į Kultūros paveldo registrą. Tais pačiais metais šiuos statinius panoro atsiimti ir Vilniaus arkivyskupija.

Beveik po 20 metų – 2011-ųjų birželį Seimas, tarpininkaujant mūsų šalies Vyriausybei, Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios ir šalia esantį karmelitų vienuolyno pastatus grąžino tikintiesiems.

Susidomėjimas - didžiulis

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė LŽ pasidžiaugė, jog 2011-aisiais atsiėmusi Šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno pastatus Vilniaus arkivyskupija nepareikalavo, kad bibliotekos knygos iš jų būtų iškeltos iškart, leido tai padaryti neskubant. „Pagal sutartį, kurią esame sudarę su Vilniaus arkivyskupija, iš pačios bažnyčios knygas privalome iškraustyti iki kitų metų vidurio, o naudotis vienuolyno pastatais galime iki 2021-ųjų“, - teigė S. Leknickienė. Ji pabrėžė, kad pusė Šv. Jurgio bažnyčioje saugotų leidinių jau perkelta į kitus Vilniuje esančius bibliotekos padalinius, dalis jų išvežta į Raseinius, kur yra Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos filialas.

S. Leknickienė neslėpė, kad susidomėjimas Šv. Jurgio bažnyčia, kurios puošnus interjeras puikiai išsilaikė iki šių dienų, buvo ir tebėra didžiulis. Anot jos, bažnyčioje nuolatinio darbuotojo nebuvo, tad lankytojai į ją patekdavo tik parašę prašymą bibliotekos direktoriui. Ji pasakojo, kad bažnyčioje visą laiką netrūko lankytojų, net buvo kuriamas filmas.

Pasak bibliotekos direktoriaus pavaduotojos, šiuo metu bažnyčioje esančias knygas peržiūri ir perskirsto į kitus bibliotekos padalinius 15 darbuotojų, tad iki kitų metų vidurio knygos iš Šv. Jurgio bažnyčios tikrai bus iškraustytos. LŽ pasidomėjus šios bažnyčios ateitimi, Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovė Živilė Šeporaitytė teigė, kad dėl to dar neapsispręsta, esą dar nežinoma, ar tikrai iš jos bus iškraustyti visi Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos žinioje esantys spaudiniai. Atstovės teigimu, arkivyskupijos planus gali pakoreguoti šios bibliotekos vadovų planai arba galimas jų siekis pratęsti panaudos sutartį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"