TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atkastas unikalus silkių cecho įrenginys

2016 06 03 6:00
Šis neišvaizdus pastatas slėpė archeologinę bei istorinę įdomybę. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Uostamiesčio archeologai Dangės pakrantėje netoli Jono kalnelio aptiko iki šiol neregėtą XIX amžiaus silkių rūšiavimo ir sandėliavimo inžinerinę sistemą.

Vienos privačios statybos firmos rekonstruojamame sandėlyje atkastos 6 medinės statinės su unikaliais mediniais latakais, skirtais drenažui. Viena iš sistemos statinių jau šį savaitgalį bus iškelta ir vėliau konservuojama, restauruojama.

„Tai – išskirtinis radinys tiek Klaipėdoje, tiek Lietuvoje. Tokios sistemos dar nesame matę ar aptikę. Nauja informacija papildys iki tol nežinotus faktus apie silkių cechus XIX amžiaus Klaipėdoje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Inžinerinis įrenginys

Ilgas, vieno aukšto buvęs sandėlis kairiajame Dangės krante, šalia Jono kalnelio, klaipėdiečiams puikiai žinomas, nes pro jį dažnai tenka eiti. Tačiau niekas nesitikėjo, kad neišvaizdus pastatas slėpė archeologinę bei istorinę įdomybę.

Uostamiestyje rasta kol kas analogų neturinti XIX amžiaus silkių rūšiavimo ir sandėliavimo sistema.

Turgaus gatvės 37 numeriu pažymėto sandėlio vietoje viena įmonė planuoja įrengti apartamentus, biurus ir kitokias patalpas. Kadangi teritorija paveldosauginė, prieš vykdant darbus buvo privalomi archeologiniai tyrimai. Pasak jiems vadovaujančios Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologės Raimondos Nabažaitės, pavyko aptikti ištisą sistemą. „Atkasėme šešias įvairaus dydžio statines: nuo 1,6 iki 2 metrų skersmens, daugiau kaip 1 metro aukščio. Vienoje eilėje – keturias, o priešingoje pusėje – dar dvi. Spėjame, kad tų statinių po žeme gali būti ir daugiau. Ten pat aptikti ilgi mediniai latakai. Todėl supratome, kad radome visą inžinerinį įrenginį, sistemą“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo archelogė.

Mokslininkams teko gerokai pasukti galvas bandant nustatyti, kaip ta sistema veikė, nes iki šiol nieko panašaus uostamiestyje nebuvo nei rasta, nei žinoma. „Kai kurios statinės turi iš keturių lentų padarytus vamzdžius, sujungtus su viršutiniu ir apatiniu latakais. Šie nukreipti į Dangės upės pusę. Kitaip tariant, sistema buvo skirta drenažui, skysčiams išplauti. Spėjame, kad tame ceche buvo rūšiuojamos silkės, o vėliau sūdomos ir šaltai laikomos“, – teigė archeologė. Faktą, kad statinėse ir kubiluose buvo laikomos sūdytos žuvys, patvirtino atlikti elektros varžų matavimai.

Bandant toliau narplioti rastos sistemos veikimo principus tyrėjams gali padėti ir tame pačiame pačiame sandėlyje ant sijos rastas įrašas „Mitzkus“ ir data – 1882 metai. Šalia nupiešta statinė. Radinys tik dar kartą patvirtino, kad palyginti nedaug žinoma apie ūkinį, pramoninį gyvenimą uostamiestyje XIX amžiuje.

Anot R. Nabažaitės, šį savaitgalį geriausiai išsilaikiusi viena statinė bus iškelta. „Jos saugojimo ir konservavimo darbus inicijuoja Klaipėdos universitetas. Ieškosime šaltų patalpų, medinį radinį reikės konservuoti, restauruoti. Šie darbai brangiai kainuoja, tad ieškosime rėmėjų. Nenorėjome visko palikti po žeme, sistemos fragmentai turės būti eksponuojami“, – tikino mokslininkė.

Ant sijos rastas įrašas “Mitzkus”.

Vertingiausia – informacija

Anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus L. Kavaliausko, nuspręsta radinius užkonservuoti vietoje ir palikti ateities kartoms. „Visų statinių konservavimas ir restauravimas labai brangiai kainuotų. Pavyzdžiui, netoli Žardės piliakalnio aptikto metro aukščio VII-VIII amžių rentinio šulinio parengimas eksponavimui kainavo arti 8,7 tūkst. eurų. O čia – didžiausi kubilai, ir dar – XIX amžiaus“, – pasakojo paveldosaugininkas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo atveju vertingesni yra ne patys radiniai, o naujai atskleista informacija. „Iki šiol net žinojome apie tokią silkių rūšiavimo sistemą. Ta technologija, manau, iki galo dar neatskleista, tad laukia labai įdomūs tyrimai. Skandinavijoje, pavyzdžiui, silkes laikydavo statinėse, kurios būdavo padėtos ant žemės. O Klaipėdoje – visos įkastos į žemę, prie jų gudriai sumontuoti, funkcionalūs mediniai latakai, vamzdžiai“, – stebėjosi L. Kavaliauskas. Įdomu tai, kad istoriškai Klaipėdoje XIX amžiuje išties buvo didžiulis silkių poreikis, todėl panašių rūšiavimo ir sandėliavimo cechų pėdsakų uostamiesčio žemė gali slėpti ir daugiau.

Žinoma, kad iš Baltijos jūros silkės pasitraukė apie 1808 metus, todėl klaipėdiečiai jas ėmė importuoti iš Skandinavijos, daugiausia – Norvegijos. Pavyzdžiui, 1849 metais 98 nedideli norvegų laivai į Klaipėdą atplukdė 50 tūkst. statinių silkių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"