TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atminimo knygoje – Lietuvos kapinės

2015 11 02 6:00
Kapinių skaitmenintojų komanda vienose kapinėse paprastai triūsia po keturias-penkias dienas. atminimoknyga.lt nuotrauka

Asociacija „Lapkričio 2-osios draugija“, prieš ketverius metus pradėjusi skaitmeninti mūsų šalies kapines, į internetinę erdvę sukėlė 92 kapines iš maždaug pustrečio tūkstančio Lietuvoje esančių.

Kapinių skaitmeninimas – tai jų sukėlimas į internetinę erdvę, įrašant kiekvieną kapinėse esantį kapą. Pasaulyje tai gana populiarus dalykas, suteikiantis galimybę gauti, o drauge skleisti informaciją apie mirusius žmones. Lietuvoje kapinių skaitmeninimas dar tik pradedamas, o vienas didžiausių jo entuziastų mūsų šalyje yra asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ įkūrėjas Valdas Kaminskas. Jo paties ir bendraminčių bei sekėjų pastangomis į internetinę erdvę šiuo metu yra sukelta mažiau nei dešimtadalis šalyje veikiančių kapinių, tačiau viliamasi, kad šis procesas pagreitės. Į kapinių skaitmeninimą V. Kaminskas kviečia įsitraukti kuo daugiau bendruomenių ir taip prisidėti prie istorijos atgaivinimo, o drauge ir jos kūrimo.

Vyksta pas laukiančius

Norintiems susipažinti su jau suskaitmenintomis kapinėmis, asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ įkūrėjas V. Kaminskas patarė atsiversti internetinį puslapį www.atminimoknyga.lt ir susipažinti su kapinėmis, įtrauktomis į šią internetinę knygą. Kaip matyti iš jos turinio, daugiausia kapinių suskaitmeninta Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Varėnos, Šiaulių, Radviliškio ir Biržų rajonuose bei Neringos savivaldybėje. V. Kaminskas pabrėžė, jog į kapinių skaitmeninimą jau yra įsitraukę apie 200 žmonių, tarp kurių nemažai vietos šviesuolių, kraštotyrininkų, dirbančių drauge su moksleiviais bei kapinių skaitmeninimu užsimančiais studentais savanoriais.

„Ėmusis skaitmeninti kapines, fotografuojami ir į internetinę atminimo knygą įtraukiami paminkliniai įrašai, o taip pat atskirai surašoma kiekviena tame įraše esanti pavardė bei gimimo metai. Įrašius mirusiojo pavardę paieškos langelyje, matyti, kuriose kapinėse jis palaidotas, taip pat matomas ir pats paminklinis įrašas su jo pavarde“, – sakė V. Kaminskas. Jis teigė, jog pačios pirmos jo iniciatyva buvo suskaitmenintos Kernavės kapinės, vėliau skaitmeninimo ekspedicija buvo surengta Biržų rajone, o paskui pasklido ir po kitas vietoves. „Dažniausiai važiuojame ten, kur mus kviečia ir mūsų laukia“, – sakė V. Kaminskas. Jis pabrėžė, jog pakvietus Panevėžio rajono Raguvos seniūnijos seniūnui Juozui Skorulskiui, šiemet kapinių skaitmenintojų komanda triūsė šiame miestelyje. Raguvos kapinės – kol kas paskutinės, įrašytos į internetinę atminimo knygą. Kitą vasarą kapinių skaitmenintojų komanda yra numačiusi važiuoti skaitmeninti Baltarusijos teritorijoje esančių lietuviškų kapinių.

Reikia kruopštumo ir akylumo

Pasak V. Kaminsko, skaitmeninant kapines specialių žinių nereikia. Reikia kruopštumo ir akylumo stengiantis įskaityti ant paminklų iškaltas mirusiųjų pavardes. Asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ pirmininkas apgailestavo, kad net ir įgudusiems žmonėms ne visas pavardes pavyksta perskaityti ir tuomet skaitmeninant kapavietę tenka dėti įrašą, jog pavardės neįskaitomos. Paminklai taip pat būna pastatyti ne ant visų kapaviečių, kai kuriuos kapus jų žymi vien supiltas kauburėlis. Tačiau skaitmeninami ir tie kauburėliai įrašant, jog kapavietė nežinoma. Vienose kapinėse devynių-dešimties žmonių skaitmeninimo komanda, pasak V. Kaminsko, iki atlieka darbą, dirba keturias-penkias dienas.

Asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ vadovas pakvietė kuo daugiau bendruomenių rašyti projektus jų gyvenamosiose teritorijose esančių kapinių skaitmeninimui. „Suskaitmeninę kapines paliekame prisiminimą ateičiai. Ir tai daryti turėtume kuo greičiau, nes einant laikui vis daugiau mirusiųjų pavardžių jiems pastatytuose paminkluose tampa nebeįskaitomos, o tuomet kapavietės tampa nežinomomis“, – pabrėžė V. Kaminskas.

Panevėžio rajono Raguvos seniūnijos seniūnas Juozas Skorulskis LŽ teigė, jog sužinojęs apie tai, kad skaitmeninamos Lietuvos kapinės, kreipėsi į buvusį klasės draugą istoriką Vincą Ruzą ir paprašė jo supažindinti su „Lapkričio 2-osios draugijos“ pirmininku V. Kaminsku, su kuriuo sutarė dėl miestelio kapinių suskaitmeninimo. Seniūnas sakė pasirūpinęs skaitmenintojų apgyvendinimu ir pamaitinimu, tad atvykę studentai per keturias dienas nuveikė didžiulį darbą. „Pasidarbavus skaitmenintojams sužinojau, kad Raguvos kapinėse yra per 2400 kapų, kad vyrų juose palaidota daugiau nei moterų, kad populiariausias kapinių paminkluose iškaltas vardas – Antanas“, – sakė J. Skorulskis. Ir dar jis teigė atkreipęs dėmesį į tą faktą, kad nuo 1995-ųjų Raguvos kapinėse kasmet palaidojama itin daug jaunuolių. „Visus palaidotus jaunus vyrus pažinojau. Dauguma jų žuvo avarijose“, – teigė seniūnas.

„Lapkričio 2-osios draugijos“ pirmininkas V. Kaminskas pabrėžė, jog skaitmenindama kapines itin daug nuveikė Šiaulių rajono Kairių miestelio seniūnaitė Nijolė Kasparavičienė. LŽ ji sakė, jog dar nežinodama apie „Lapkričio 2-osios draugijos“veiklą buvo popieriuje surašiusi visas pavardes, iškaltas ant Kairių kapinių paminklų. Po to teko paminkluose esančius įrašus fotografuoti ir taip jie pateko į internetinę atminimo knygą. N. Kasparavičienė pabrėžė, jog jau suskaitmenintos visos trys Kairiuose esančios kapinės, be to, savo iniciatyva ji suskaitmenino ir Šiaulių rajono Ginkūnų kapinėse esančias tremtinių kapavietes. Seniūnaitė džiaugėsi, kad šiame darbe ją remia ir seniūnijos administracija, ir patys gyventojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"