TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atogrąžų kliūtis įveikia blondinių kerai

2010 04 14 0:00
"Ragainė II" prie Jemeno krantų.
Jachtos "Ragainė II" įgulos nuotrauka

Antrus metus aplink pasaulį jachta "Ragainė II" plaukiantys šilutiškiai Andrius Varnas su dukterimi Rasa ir jos draugu ispanu Egoi Urquiza jau artėja prie Lietuvos. Prieš keletą dienų įgula įveikė stiprų priešinį vėją ir stačias bangas Raudonojoje jūroje, perplaukė Sueco kanalą ir dabar skrodžia Viduržemio jūra namų link.

"Nebetoli ir Baltija. Rugpjūtį maniškiai jau bus namie", - planuoja kapitono Andriaus žmona Virginija. Šilutės autobusų stotyje buhaltere dirbanti moteris išmoko apskaičiuoti ne tik autobusų pelną ar nuostolius, bet ir trumpiausius kelius jūromis bei vandenynais.

Artimųjų ilgesys buvo taip prislėgęs, kad Virginija prieš keletą mėnesių nuskrido į Malaiziją susitikti su jais. "Šiek tiek palengvėjo, bet vis tiek vėl pasiilgau", - neslepia moteris. Su saviškiais ji bendrauja elektroniniu paštu, kartais, kai jachta atsiduria gero ryšio zonoje, pavyksta pasikalbėti telefonu.

"Ragainė II", pakėlusi bures į kelionę aplink pasaulį 2008 metų liepos 27 dieną, jau nuplaukė apie 40 tūkst. kilometrų. Tai daugiau kaip du trečdaliai planuoto maršruto. Dabar ir skeptikai tiki, kad Kintų miestelio bendruomenės pirmininkas ir buriuotojų klubo "Marių burės" vadovas 56 metų A.Varnas įgyvendins savo svajonę, puoselėtą dar nuo vaikystės, - apkeliauti aplink Žemę.

Nuostabą kelia ne tiek svajonė, kiek kapitono ir jo jaunos įgulos drąsa. Juk plaukia nedidele jachtuke, kurią A.Varnas pasidirbdino prieš 15 metų. Keliauti tenka labai taupiai, už savo lėšas, šiek tiek padeda rėmėjai - daugiausia iš Egoi gimtosios Ispanijos.

Kapitono A.Varno duktė 27 metų Rasa iki tol yra buriavusi su tėčiu po Baltijos jūrą. O pora metų už ją vyresniam baskui Egoi ši kelionė vandenimis - pirmoji. Jis įsimylėjo šviesiaplaukę lietuvaitę, kai ši atvyko į Ispaniją studijuoti.

Lietuvos jubiliejų sutiko toli

LŽ jau pasakojo, kaip šie keliautojai Atlanto vandenynu pasiekė Afriką ir Pietų Ameriką, o paskui per Ramųjį vandenyną pasileido Australijos link. Kapitonas buvo numatęs šiame žemyne užtrukti, kol pradės pūsti palankūs vėjai keliauti per Indijos vandenyną į Afriką. Tačiau mūsiškiai laiku suspėjo "pagauti" gerus vėjus ir užsibūti Australijoje neprireikė.

Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejus keliautojus užklupo Ramiajame vandenyne prie Tongos salyno. Tą liepos 6-osios rytą lietuviai iškėlė ant jachtos daug vėliavėlių. "Aplinkiniai buriuotojai klausė, kurio komandos nario gimtadienis. Mes išdidžiai sakėme - Lietuvos gimtadienis", - savo elektroniniame dienoraštyje rašė kapitonas A.Varnas.

O netrukus mūsiškiai išvydo jachtą, ant kurios borto puikavosi žodis "Jūra". Dar vieni lietuviai čia, už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos? Paaiškėjo, kad lietuviškai pavadintoje jachtoje - trečios kartos Australijos lietuvis Peteris (Petras) Vaiciurgis iš Sidnėjaus su žmona Kylie. Petro senelis baigiantis karui pasitraukė į Australiją, o "Jūrą" pasistatė tėvas. Nuo jo buriavimo aistra užsikrėtė sūnus. Mūsiškiai dovanojo "Jūrai" lietuvišką Trispalvę.

Tongos Karalystėje net policija prižiūri, kad niekas nedirbtų sekmadienį. Toji diena - tik ilsėtis ir melstis. Į sekmadienio pamaldas vietos bažnyčioje atėjo ir kapitonas Andrius su dviem švedėmis iš gretimos jachtos. Bažnyčia buvo sausakimša giedančių žmonių, tad buriuotojai liko prie durų. Tačiau pastorius pakvietė į vidų ir juos.

A.Varnas, kaip daugelis jūrininkų, svetimoje šalyje mėgsta patikrinti vietinio romo kokybę. Juo labiau Fidžio salyno Viti Levu saloje, kur plyti cukranendrių laukai. Jas auginti čiabuvius išmokė britai, kurie kadaise buvo kolonizavę šį salyną. Kapitonas pripažino: Fidžio romas stiprus (58 laipsnių) ir švelnus, tačiau nepigus. Vietiniai alkoholio beveik nevartoja, jį pakeičia narkotiniu gėrimu.

Ramiojo vandenyno salų gyventojai labai ramūs. "Įtariu, jie ko nors užvalgę, užgėrę ar apsirūkę - tokie ramūs, besišypsantys ir tuo pat metu paslaptingi. Atrodo, lyg gyventų kitą gyvenimą, kuriame nelabai ir svarbu, ar yra elektra, ar ne, ar turi batus, ar ne", - teigia A.Varnas.

Kodėl pražyla kapitonai

Australiją keliautojai pasiekė po įtemptos nakties, kai, pasak A.Varno, pražyla kapitonai. Kad įplauktų į Kernso uostą ne po darbo valandų, nes tuomet už laivo patikrinimą tenka mokėti dvigubai brangiau, "Ragainės II" įgula ryžosi traukti pro rifus ne oficialiu farvateriu, o trumpinti kelią. Šis nepaženklintas, aplink - koraliniai rifai. "Visą naktį laviravome tarp rifų", - prisimena tas nelengvas valandas A.Varnas. Išaušus rytui keliautojai išvydo Kernso miestą.

Apie viešnagę Australijoje kapitonas pasakoja su nostalgija. "Sovietų Sąjunga tiek daug metų statė komunizmą, o Australijoje, bent jau Kernse, jis seniai yra: čia viskas skirta žmonėms, jų geram, saugiam ir sveikam gyvenimui", - rašo A.Varnas.

Tai viena gražiausių ir labiausiai puoselėjamų gamtos vietų pasaulyje. Čia viskas puiku, net žūklė. "Kai šaldytuve baigiasi žuvys, išvyniojame spiningą ir po pusvalandžio turime skanios žuvies", - pasakoja apie tas dienas kapitonas Andrius. Tarsi to rojaus būtų maža, lietuvių sutikti australų buriuotojai savo jachtoje įsirengė romo varymo fabrikėlį ir jame iš cukranendrių varvino šį gėrimą.

Pietryčių Azijoje "Ragainės II" įgulą lenkė ir žemės drebėjimai, ir cunamiai. Kai kuriose salose išgąsdino tik saulėje besišildantys krokodilai. Pamatę juos keliautojai stryktelėjo ant uolų, tačiau ne mažiau išsigando ir krokodilai - pūkštelėjo į vandenyną.

Šiaurinėje Australijoje mūsiškiai užsuko į Darvino miestą. Jis naujas, nes senąjį iki pat pamatų 1974-aisiais per Kalėdas sugriovė ciklonas "Tracy". Tačiau gamta greitai atsigavo. Trijulė aplankė įspūdingą Australijos laukinės gamtos parką.

Plaukiant iš Australijos į Indoneziją termometras saulės atokaitoje rodė 54, o jachtos viduje - 46 laipsnius Celsijaus. Kitokį vaizdą keliautojai išvydo Indonezijoje. Kupango, Veingepo miestuose - šiukšlinos gatvės, atviri kanalizacijos kanalai, mašinų pervažiuotos žiurkės ir 45-50 laipsnių karštis. Tačiau dar didesnį įspūdį jiems paliko laukinė gamta, ypač garsieji Komodo drakonai. Iš viso pasaulio atvyksta turistų pasižiūrėti į šias 3 metrų ilgio pabaisas, išlikusias nuo akmens amžiaus. Mūsiškiai fotografavo jas iš arti ir tik paskui sužinojo, kaip tai pavojinga: iš pirmo žvilgsnio snaudžiantys drakonai tampa labai greiti pamatę, pavyzdžiui, stirną. Smūgis galinga uodega - ir ji negyva...

Buriuoti pietų jūromis tarp Indonezijos salų sudėtingiau negu vandenyne. Antai naktį plaukiant iš Sumbau į Lomboko salą pakilo labai stiprus vėjas, bangos ritosi per denį. "Tokiomis naktimis dažnai mintyse kartoju: "Ir koks velnias mane nešė į tą galerą", - prisipažįsta kapitonas Andrius.

Tačiau išaušta rytas, pateka saulė, o vėjas neretai nurimsta net taip, kad keliautojams tenka įjungti senutėlį dyzelinį jachtos variklį, nes burės - subliūškusios. Taip iki priešpiečių. Paskui ima pūsti šioks toks vėjelis. Tada visos burės - į viršų ir keletą valandų galima smagiai plaukti. Pavakare vėjas nurimsta, o naktį vėl stipriai pučia. Be to, srovės - tiek nuolatinės, tiek potvynių ir atoslūgių. "Po kelių dienų tokio buriavimo sustoji prie nuostabios salos, bet norisi tik miegoti", - rašo A.Varnas.

Čiabuviai apstojo šviesiaplaukę

Išplaukiant iš Indonezijos uosto formalumus padėjo įveikti Rasos šviesūs plaukai. "Anksti rytą įlindome į Tanjungpandano uostą ir nuleidome inkarą. Vietiniams tai buvo nedidelis šokas. Pasirodo, jachta čia pirmą kartą sugebėjo savarankiškai įplaukti į uosto vidų - seklumos ir prastai pažymėtas farvateris. O dar pamatė Rasos šviesius plaukus... Uosto vadybininkai tiesiog prilipo su fotoaparatais prie jos. Sutvarkyti išplaukimo popierius - jokių problemų, kai to prašo blondinė", - šmaikštauja dienoraštyje Rasos tėtis.

Keliautojams buvo malonu pasivaikščioti po Indonezijos miestus - tenykščiai žmonės labai draugiški. Visi pastebi, mojuoja ir sveikinasi. Kainos irgi nedidelės, pavyzdžiui, kilogramas labai gerų žuvų - 2-4 litai.

Iš Indonezijos į Malaiziją "Ragainei II" teko plaukti Malakos sąsiauriu. Jame begalė laivų - didžiulių tanklaivių, keltų, dujovežių... Tokiems mažyliams kaip "Ragainė II" nurodyta kirsti sąsiaurį tik stačiu kampu, tačiau ir tai nelengva, nes kas keletą minučių pasirodo vis kitas didžiulis flagmanas ir reikia skubiai trauktis iš kelio. Dieną laviruoti dar įmanoma, o naktį tenka trauktis į pakraščius, bet juose apstu mažų Malaizijos žvejų laivelių.

Keliautojai užsuko į Singapūrą, žavėjosi galybe jo dangoraižių ir idealia švara bei tvarka. Singapūro ekonomika klesti, nėra valkatų ir elgetų, geras socialinis draudimas, puiki medicina, todėl gatvėse daug senų besišypsančių žmonių.

2009 metų pabaigą "Ragainės II" įgula praleido Malaizijoje ir Tailande. Ne vien dėl to, kad tai labai įdomios ir gražios šalys, švelnus klimatas, nebrangus maistas, - tiesiog reikėjo sulaukti stabilaus vėjo, kuris per Indijos vandenyną nugintų jachtą į Raudonąją jūrą. A.Varno žodžiais, laiko ir orų grafikas visada kaip vėzdas kybo virš jūreivių galvos - jei nebūsi numatytu laiku numatytoje vietoje, gausi stiprių vėjų ir štormų.

Prieš išplaukdamas į šią kelionę A.Varnas Gdanske aptiko lenkų buriuotojo A.Urbanciko knygą "Aplink pasaulį be štormų", kurioje mokoma, kaip suplanuoti tokį žygį. Mūsiškei įgulai šie patarimai labai praverčia. Be reikalo nerizikuoti tėvą ragina ir duktė Rasa - moterys už vyrus atsargesnės.

Vyrų rojus Tailande

Tailando karalystės Phuketo salyną A.Varnas vadina rojumi: žaluma, smėlio paplūdimiai, kalnuotos salos, šiltas vanduo. Ir, žinoma, tūkstančiai turistų iš viso pasaulio. Neretas jų džiaugiasi ir vietos moterimis. Pasak A.Varno, gerokai pagyvenęs europietis ir jauna tailandietė - įprastas vaizdas šiame krašte.

Viename salyno uostų "Ragainė II" buvo iškelta iš vandens. Teko valyti ir dažyti jachtos dugną, nes per 20 plaukiojimo mėnesių jis apaugo moliuskais.

Sulaukę palankių vėjų keliautojai iš Tailando pakėlė bures į Šri Lanką. Šiaurinis Indijos vandenynas pasitiko daugybe šiukšlių ir štiliumi - teko jungti jachtos variklį. Pagaliau įgula pasiekė Šri Lanką, arba Ceiloną. Šalis nualinta pilietinio karo ir cunamio, dėl to palikta turistų, bet gamta čia nuostabi, žmonės draugiški. Daug kur plyti arbatos plantacijos, ji čia skani ir pigi.

O Maldyvų salyne, Uligamo salos uoste, mūsiškius sužavėjo tikrintojai. "Kateriu atplaukė keli pareigūnai - kariškiai, muitininkas, sanitarijos gydytojas, pasieniečiai. Visi nusiavė batus ir tik tada pakilo į jachtos denį. Dar nebuvome matę tokios pagarbos", - pabrėžia A.Varnas.

Vėliau stojo neramios dienos. 600 mylių iš Omano iki Jemeno per Indijos vandenyno Adeno įlanką "Ragainė II" ir dar 26 įvairių pasaulio šalių jachtos plaukė lydimos gerai ginkluotos palydos, mat šioje įlankoje siaučia garsieji Somalio piratai. Prieš įplaukdami į ją mūsų keliautojai perspėjo savo bičiulius Lietuvoje, jog nebeteiks internetu "Ragainės II" koordinačių, kad nesužinotų piratai.

Visų jachtų įgulos gavo radijo ryšio slapyvardžius ir nurodymus, kaip elgtis užpuolus piratams. "Ragainei II" buvo suteiktas slapyvardis "Skyhawk" (liet. "Dangaus sakalas"), šiokia tokia aliuzija į kapitono A.Varno pavardę. Įtempta kelionė per įlanką truko 5 paras. A.Varnas jų nenori net prisiminti. "Naktį girdėjome, kaip vienas laivas kvietė į pagalbą sraigtasparnį, nes jį apšaudo iš automatinių ginklų du greiti piratų kateriai", - prasitaria kapitonas. Mūsų įgula prasmuko gyva ir sveika.

Alkoholį keičia narkotikai

Adeno uostamiestyje mūsiškius pralinksmino vietos vyrai: daugelis jų apduję, nes nuolat čiulpia narkotines žoles. Dar labiau nustebino musulmonės prostitutės. Jos ne kartą siūlėsi kapitonui A.Varnui siaurose senose gatvelėse. "Ima už rankos ir kažin ką murmėdama tempia mane į tarpuvartę. Išsisukau, paėjau toliau - kita musulmonė kviečia į vidų", - stebisi lietuvis.

Pakeliui keliautojai aplankė Eritrėją. Ją rado išvargintą ilgo karo su sovietų remiama Etiopija: kai kur teberiogso pamušti sovietiniai lėktuvai, tankai ir sunkvežimiai, visa šalis - ištisa armija, kurioje privalo tarnauti 18-45 metų vietos vyrai. Eritrėja uždara, tik užsukančių laivų jūreiviams leidžiama pamatyti jos sostinę Asmarą. Mūsiškiai pasinaudojo ta galimybe ir nesigailėjo: miestas skurdus, bet švarus, kava nuostabi, alus skanus ir pigus.

Raudonoji jūra, kuria plaukė "Ragainė II", - kaprizinga. Afrikos žemyno, Indijos vandenyno ir Sibiro aukšto slėgio zonos čia sukuria permainingus ir stiprius vėjus. Plaukiant mažu laivu su jais galynėtis labai rizikinga. Kurį laiką Egipto link ir palei šios šalies krantus "Ragainė II" lėkė genama palankaus vėjo, o paskui jis papūtė priešais, ir toks stiprus, kad teko slėptis įlankose.

Keliautojai jau aptarė, kuriuo maršrutu saugiau ir įdomiau traukti namo. Iš Viduržemio jūros jie pasuks į Atlanto vandenyno Biskajos įlanką. Čia jau nebetoli Rasos draugo Egoi gimtinė, o ir iki Lietuvos, tiek pasaulio apkeliavus, - tik ranką ištiesti... "Kelionė tęsiasi, ponai", - šmaikštaudamas pacituoja garsųjį Ostapą Benderį jachtos kapitonas A.Varnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"