TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atrastas Klaipėdos miesto lopšys

2016 07 16 6:00
Seniausiame Klaipėdoje aptiktame pastate. Jis buvo suręstas XIII amžiuje šalia Livonijos ordino mūrinės Mėmelburgo pilies. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Mėmelburgo piliavietėje tyrimus atliekantiems archeologams pavyko atkasti seniausio iki šiol uostamiestyje rasto pastato fragmentus.

Iš pušies rąstų suręstas XIII amžiaus pabaigos-XIV amžiaus pradžios namas buvo pastatytas šalia mūrinės viduramžių pilies, todėl laikomas pradėjusio formuotis Klaipėdos miesto užuomazgos dalimi. „Tai – unikalus radinys ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų Baltijos regione. Puikiai išlikusi konstrukcija. Įdomiausia tai, kad ji sietina ne su vokiška, o su baltiška technologija. Pastato viduje radome ir kuršiškų, ir su ordinu siejamų artefaktų. Intriga išlieka, nes dar nebaigtas tirti namo vidus, tad radinių tik gausės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos piliavietės šiaurinės kurtinos archeologiniams tyrimams vadovaujantis dr. Gintautas Zabiela.

Įdomu ir tai, kad atkastame pastate langai veikiausiai buvo stikliniai – rasta stiklo fragmentų.

Gintarinio amuleto - skridinio - dalis.

Unikalus reliktas

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai Mėmėlburgo piliavietės šiaurinėje kurtinoje darbuojasi nuo balandžio. Palyginti su 2014-ųjų metų kasinėjimais rytinės kurtinos vietoje, šiemet žemė radinių gausybe tyrėjų nelepina, tačiau vieną po kitos atskleidžia Klaipėdos istorijos paslaptis.

„Iki tol gana miglotai žinojome, kaip ir kada šalia pilies pradėjo formuotis pats miestas. Pirmoji, medinė, pilis buvo pastatyta 1252 metais, jos pėdsakų iki šiol nerandame. Antroji, mūrinė, – 1253 metais. Ilgai spėliota, kaip vyko gyvenimas priešpilyje, kas jame buvo. Šiųmečiai tyrimai mums leidžia įminti dalį šių paslapčių ir prisiliesti prie istoriją perrašančių faktų“, – pasakojo G. Zabiela.

XIII amžiaus antrojoje pusėje Dangės deltoje, saloje, pastatyta Mėmelburgo pilis dar neturėjo bastionų: ją saugojo tik gynybiniai grioviai bei pylimai. Dabar aiškėja, kad visiškai šalia Livonijos ordino citadelės po truputį kūrėsi ir gyvenvietė, kuri vėliau išplito ir davė pradžią pačiam Klaipėdos miestui.

Kuršiškos keramikos šukės.

Archeologai rado puikiai išsilaikiusius būtent papilyje buvusio pastato likučius: spėjama, kad gyvenamojo namo būta apie 16 kv. metrų. „Tai toks standartinis viduramžiams namo plotas. Dar negalime tiksliai pasakyti, ar pastatas buvo ūkinis, ar gyvenamasis. Jei aptiktume židinio pėdsakų, būtų aiškiau. Kol kas spėjame, kad tai gyvenamojo namo likučiai, nes jame radome ir odinių batų likučių, ir langų stiklo, ir įvairios keramikos“, – teigė KU BRIAI archeologas Rokas Kraniauskas.

Būtent aptikta keramika ir tapo savotišku lakmuso popierėliu, leidusiu gana tiksliai nustatyti rentinio namo amžių. „Pastate aptikome 1250–1275 metais gamintų, žiestų indų fragmentų. Indai buvo degti labai aukštoje temperatūroje – apie 1150–1200 laipsnių. Jie buvo gaminti dabartinės Vokietijos teritorijoje, Zygburgo regione. Tad radinys – jau Vakarų Europos, miestietiškos kultūros elementas“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KU BRIAI archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė.

Rasto XIII amžiaus namo likučius planuojama konservuoti ir demonstruoti žmonėms: šiaurinės kurtinos vietoje, ją atstačius, bus įrengtos naujos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekzpozicinės patalpos.

XIV-XV a. arbaleto strėlgalis.

Kuršių pėdsakai

Kasinėjimų metu archeologai atskleidžia vis naujų puslapių, susijusių su pamario autochtonų kuršių vaidmeniu Klaipėdoje. Žinoma, kad XIII amžiuje baltų vikingai turėjo savo gyvenvietes buvusių Žardės, Laistų ir Gibišių pilių aplinkoje pietinėje uostamiesčio dalyje. „Mums visada buvo labai įdomu, ar kuršiai galėjo dalyvauti procesuose, susijusiuose su Mėmelburgo pilimi? Šiųmečiai kasinėjimai dar kartą patvirtino, kad jų pėdsakų čia tikrai būta“, – teigė G.Zabiela.

Atkastame XIII amžiaus pastate mokslininkai rado kuršiško puodo fragmentų: keramikos elementai yra beveik analogiški Birutės kalno papėdės gyvenvietės radiniams Palangoje. „Vis drąsiau galime sakyti, kad vietiniai taip pat buvo tiesiogiai susiję su pilimi. Galima manyti, kad tai buvo samdiniai, kurie dirbo įvairius darbus, tiekė maistą. XIII amžiuje žmonių gyvenamosios vietos tankumas tikrai buvo labai mažas, tad Livonijos ordinas, kaip spėjame, samdė kuršius, kurie galbūt ir gyveno šalia pilies“, – svarstė archeologas. Jo prielaidas sustiprina ir vienas XIII amžiaus pastate rastas išskirtinis radinys: tai gintarinio amuleto – skridinio – dalis. Mokslininkai Mėmelburgo piliavietėje yra radę ir daugiau kuršiškos materialinės kultūros pėdsakų: keramikos, segių, apyrankių, kuršišką kirvį ir kt.

Beje, šiemet, Klaipėdai švenčiant miesto įkūrimo gimtadienį, rugpjūčio 1-ąją vėl dominuos kuršika tema. Svečiai piliavietėje galės išvysti dar neregėtas baltų vikingų kovas su Vokiečių ordino riteriais, susipažinti su archajiškais amatais, dalyvauti senoviniuose žaidimuose ir kt.

XIV-XV a. segė.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"