Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Atrastas Palangos istorinis centras

 
2016 12 28 6:00
fotkes/thumb/52492_Palanga. Kavaliausko nuotr1 (1).jpg
fotkes/thumb/52492_Palanga. Kavaliausko nuotr1 (1).jpg Laisvūno Kavaliausko nuotrauka

Tyrimus populiariausiame pajūrio kurorte, Tiškevičių alėjoje, neseniai baigę archeologai „užlopė“ vieną didžiausių Palangos istorijos spragų – rado miesto širdį.

„Atkasėme XVI amžiaus antrosios pusės dvarvietės pamatus, ir tai labai reikšmingas radinys. Iki tol negalėjome pasakyti, kur yra Palangos istorinis centras. Tačiau būtent nuo to dvaro Palanga ėmė periferiškai plėstis kaip miestas. Tai buvo valdžios ir prekybos plėtros centras. Įdomiausia, kad ta miestelio centrinė ašis nekito šimtmečius, apie tai byloja ir greta jau Tiškevičių laikais pastatytas kurhauzas“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo archeologas Mindaugas Brazauskas.

Tyrinėtojai išsiaiškino ir daugiau detalių. Pasirodo, dvarvietė buvo užpustyta, o ant kopos XVIII amžiuje įrengtos kapinaitės. Vėliau, galbūt XIX amžiuje formuojant kurhauzo aplinką, kalvą nuspręsta nukasti, laidojimo vietas suardyti.

Remiantis naujausiais tyrimų rezultatais, paneigta ir neseniai iškelta versija, neva Tiškevičių alėjoje buvo aptikta niekam nežinoma XVI amžiaus bažnyčia.

Prasmegęs dvaras

Rekonstruojamoje Tiškevičių alėjoje archeologų komanda darbavosi nuo rugsėjo ir ką tik baigė tyrimus 2,5 tūkst. kvadratinių metrų plote. Aptikta 3–4 tūkst. įvairiausių radinių nuo XVI iki XX amžiaus pirmosios pusės, tarp jų – apie 100 unikalių artefaktų. Šie papildys Palangos kurorto muziejaus rinkinius.

„Tyrinėtame plote radome per 40 įvairiausių laikotarpių monetų, daugiausia – dvaro vietoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, suomiški, prūsiški, Livonijos ordino ir lietuviški pinigai. Aptikome ir Motiejaus Valančiaus blaivybės draugijos žetoną. Tačiau įdomiausia – pati dvarvietės istorija, nes ji labai reikšminga Palangai“, – kalbėjo M. Brazauskas.

Iš istorinių šaltinių žinoma nedaug: tik tiek, kad XVI amžiuje anuometiniame žvejų kaimelyje, kažkur šalia dabartinės Vytauto gatvės, stovėjo dvaras, buvo dvi karčemos, muitinė ir, be abejo, daugybė paprastų gyvenamųjų namų. „Kiekvienas miestelis turi savo istorinį centrą, savitą širdį, valdžios citadelę, nuo kurios prasideda gyvenvietės plėtra, aplink kurią sukasi jos gyvenimas. Tarkime, Kretingoje nenuginčijamas istorinis centras yra Rotušės aikštė. Palanga tokio lyg ir neturėjo, bet dabar jau aišku, jog pagrindinė ašis buvo ta XVI amžiaus dvarvietė. Jos likimas išties labai įdomus“, – pabrėžė archeologas.

Neseniai visuomenės smalsumą buvo sužadinusi versija, kad tyrinėtojai Tiškevičių alėjoje rado visai ne dvarvietę, o jokiuose šaltiniuose neminimą XVI amžiaus bažnyčią. Peno tokioms interpretacijoms davė pačioje dvarvietėje ir šalia jos aptikti žmonių palaikai. Rasta viena visiškai išlikusi kapvietė, dar du apardyti kapai ir dvi duobės, į kurias buvo sumesti žmonių kaulai. Svarstyta, jog paprastai kapinės būdavo įrengiamos greta bažnyčių, tad rasti pamatai – greičiausiai šventovės likučiai. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad archeologai aptiko XVIII amžiaus kapinaites. „Tas dvaras buvo užpustytas XVII amžiaus pirmojoje pusėje. Tada susiformavo didelė kopa, ant kurios palangiškiai įrengė kapines. Vienas mirusysis gulėjo beveik ant buvusio dvaro grindų. Vėliau, kaip spėjame, Tiškevičių laikais, ta kopa buvo sulyginta, o kapai, statant kurhauzą ir tvarkant aplinką, suardyti“, – aiškino M. Brazauskas.

Jis pažymėjo, kad taip ir atsiranda padavimai, legendos apie prasmegusius dvarus. Mat ant užpustyto dvaro kopos laidodami žmones, kasdami duobes palangiškiai neabejotinai rasdavo ir koklių, gal net monetų, kitų daiktų.

Ne vien žvejojo

Šiųmečiai archeologų atradimai Tiškevičių alėjoje ypač vertingi perrašant ir pačios Palangos istoriją, nes moksliškai galima paneigti ilgai vyravusį stereotipą. „Nauji faktai leidžia daryti prielaidą, kad Palanga XVI amžiuje nebuvo nuskurdęs žvejų kaimelis, kaip ilgą laiką manyta. Neva ten stovėjusios kelios pavienės sodybos. Dabar įsitikiname, jog šimtmečius egzistavę prekybiniai keliai liko. Palangoje virė gyvenimas“, – teigė archeologas Donatas Zubrickas.

Anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, pagaliau pavyks užpildyti baltą XVI amžiaus Palangos istorijos lapą. „Dabar jau tikrai akivaizdu, kad anuomet ten būta istorinio centro, aplink kurį formavosi ir kiti reikšmingi objektai, nauji kvartalai, vyko miestelio plėtra. Palanga verčia naują puslapį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Svarbu tai, kad istorinis centras išlaikė savo reikšmę ir vėliau, nes būtent šalia XVI amžiaus dvarvietės buvo pastatytas kurhauzas, tapatinamas su Tiškevičių laikų valdžios simboliu. „Ir dabar kurhauzas yra savita Palangos ašis, kurorto simbolis. Išsamūs archeologiniai tyrimai ir nenuginčijami įrodymai atskleidžia, jog ta vieta pelnytai gali būti laikoma Palangos, kaip miestelio, senoviniu epicentru“, – tvirtino L. Kavaliauskas.

M. Brazauskas pridūrė, kad toje pačioje dvarvietėje aptikta ir XIX amžiaus prūsiška švininė plomba su įspaustu ereliu. „Ji palyginti didelė, maždaug 3 cm skersmens, ir byloja apie prekybą, nes tokiomis plombomis buvo žymimi kroviniai. Akivaizdu, jog Palanga šimtmečius garsėjo ir klestėjo kaip prekybos miestelis, o ne kaip kurortas. Todėl ir randame daug įvairių laikotarpių monetų“, – kalbėjo jis.

Šiųmečiai tyrinėjimų rezultatai puikiai papildo 2014-aisiais kitos archeologų komandos darbą greta Tiškevičių alėjos, dabartinės Palangos koncertų salės vietoje. Ten taip pat buvo aptikti XVI-XVII amžiaus pastato, tiesa, medinio, fragmentai su itin retai aptinkamu bajoro signetu (asmeniniu antspaudu) ir kitų artefaktų.

„Galima spėti, kad 2014-aisiais pavyko rasti to pagrindinio dvaro pastato priklausinį“, – svarstė L. Kavaliauskas.

Archeologiniai tyrimai leidžia Palangai atversti naują savo istorijos puslapį. / Laisvūno Kavaliausko nuotrauka

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"