TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atsigręžė į seksualinį smurtą patyrusius vaikus

2015 10 07 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniuje, Valakampiuose, kitąmet duris atvers valstybinis kompleksinės pagalbos centras, skirtas seksualinį smurtą patyrusiems vaikams.

Kitų metų balandį Vilniuje numatoma atidaryti valstybinį, pagal Islandijoje sukurtą modelį veiksiantį pagalbos centrą, kuriame medikai, psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai teiks kompleksinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų artimiesiems. Centrui įkurti numatyta skirti 870 tūkst. eurų, iš jų mūsų valstybės lėšos sudaro 15 proc., o pagrindinė pinigų dalis – Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo paramos lėšos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistų teigimu, nuo seksualinio smurto nukentėjęs vaikas patiria psichologinę traumą, kai būna apklausiamas apie įvykį daug kartų – artimųjų, vėliau Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų, tyrimą vykdančių teisėsaugos atstovų. Įsteigus centrą tai bus atliekama vieno pokalbio metu, nukentėjusį vaiką apklausiant kompetentingam psichologui, o kitų sričių specialistams per vaizdo kameras stebint pokalbį su vaiku. Taip pat žadama sukurti reabilitacijos sistemą, kuri užtikrins ilgalaikes ir trumpalaikes socialinės pagalbos teikimo priemones seksualinio smurto aukoms ir jų šeimoms.

Pabrėžiama, kad iki šiol tokią pagalbą mūsų šalyje teikė ir tebeteikia nevyriausybinės organizacijos, į kurias smurto aukas dažniausiai siunčia seniūnijų socialiniai darbuotojai, savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, policijos darbuotojai. Specialistai, dirbantys su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais vaikais, džiaugiasi, kad pagaliau ir valstybė ėmėsi iniciatyvos teikti kompleksinę pagalbą seksualinę prievartą patyrusiems vaikams, bei apgailestauja, jog to nebuvo visus 25 mūsų nepriklausomos valstybės gyvavimo metus.

Siekia teisingumo

Lietuvos „Caritas“ yra viena iš nevyriausybinių organizacijų, jos atstovai jau 14 metų padeda seksualinį smurtą patyrusiems vaikams. „Mūsų tikslas – surasti seksualinės prievartos aukas, o suradus – pasiekti teisingumą. Tačiau neretai ir seksualinį smurtą patyrusiems savo klientams, ir su jais dirbantiems teisėsaugos pareigūnams pirmiausia turime padėti suvokti, kad tokie vaikai ar jaunuoliai iš tiesų yra aukos“, – LŽ pabrėžė Lietuvos „Carito“ Pagalbos smurto aukoms skyriaus vadovė Kristina Mišinienė. Ji nurodė, kad ilgametė praktika patvirtino, jog bene labiausiai seksualinės prievartos aukas gniuždo pasikartojantys ir itin tiesmuki policijos tyrėjų, prokurorų, teisėjų, ypač kaltinamųjų advokatų klausimai.

„Įsivaizduokit išprievartautą nepilnametę, kuri po šešis ir daugiau kartų privalo pasakoti pačias smulkiausias detales, kaip vyko smurto procesas. Vėliau tą patį ji pasakoja teisme“, – sakė K. Mišinienė. Ji teigė, jog tokią nepilnametę, kuri sutinka gauti Lietuvos „Carito“ pagalbą, į apklausas, teismą lydi psichologai ar socialiniai darbuotojai, teikiantys moralinę pagalbą.

„Jei jau valstybė atsižvelgė į tokių vaikų problemas, neabejoju, kad pateksiantiems į specializuotos pagalbos centrą bus suteikta ne vien psichologų, bet ir kvalifikuotų teisininkų pagalba, o ją gavęs vaikas ar jaunas žmogus jausis daug tvirčiau ir saugiau, – tvirtino K. Mišinienė. – Juk ir policijai svarbus ne pats vaikas, ne jo kančia, o bet kuriomis priemonėmis išgauti jo parodymus. Kompleksinės pagalbos centras privalės užtikrinti vaiko normalią savijautą, neleisti jam jaustis kankiniu.“

Išradinėjamas dviratis

Vilniuje, Sėlių gatvėje, įsikūrusi nevyriausybinė organizacija Paramos vaikams centras jau 20 metų teikia pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams. Šio centro psichologė, centre vykdomos programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė LŽ teigė, jog patyrę seksualinį smurtą vaikai bei jų šeimos šiame centre gauna kompleksinę pagalbą – psichologinę, socialinę bei teisinę. „Kokios pagalbos šeimai ar smurtą patyrusiam vaikui reikia, dažniausiai nusprendžiama jau per pirmą pokalbį“, – pabrėžė I. Daniūnaitė. Ji tvirtino, jog tam, kad atsitiestų seksualinės prievartos auka, reikia dvejų metų intensyvaus specialistų komandos darbo. Paramos vaikams centras pagalbą teikia vien Vilniaus miesto gyventojams. I. Daniūnaitė atkreipė dėmesį, kad profesionalią pagalbą sunkiausia gauti įvairiuose atokiuose rajonuose gyvenantiems seksualinį smurtą patyrusiems vaikams. Ji pabrėžė, kad profesionalų pagalba šiuo metu teikiama tik Telšių rajone gyvenantiems tokį smurtą iškentusiems vaikams bei jų šeimos nariams.

Telšių krizių centro psichologė Lidija Stonienė LŽ sakė, kad šis centras yra nevyriausybinė organizacija, išlaikoma iš projektinių bei Telšių rajono savivaldybės lėšų. L. Stonienė, dirbanti su seksualinio smurto aukomis vaikais bei paaugliais, pabrėžė, kad šiems vaikams itin reikalinga psichologų pagalba ir net elementari parama. „Tačiau vykstant ikiteisminiam tyrimui neturime teisės padėti jiems tiek, kiek galėtume ir privalėtume, nes teigiama, kad reali psichologinė pagalba galinti pakenkti teismo procesui“, – didelę problemą akcentavo psichologė. Jos nuomone, Vilniuje, Valakampiuose, pagalbos seksualinio smurto aukoms skirto centro kūrimas yra sveikintinas, tačiau labai pavėluotas dalykas. „Juk daugiau nei prieš dešimt metų analogišką centrą savo iniciatyva buvo įkūręs vaikų psichologas ir psichiatras Evaldas Karmaza su kolegomis. Deja, valstybei atsisakius teikti finansavimą, centro veikla nutrūko. Tad dabar dviratis išradinėjamas antrąsyk“, – pabrėžė psichologė.

Psichologė Elena Gauda Karmazė LŽ prisiminė, kad 2002-aisiais ji buvo viena iš trijų psichologų, kurie iš tiesų buvo įkūrę pagalbos seksualinį smurtą patyrusiems vaikams centrą. Jame dirbo 12 žmonių komanda: psichologai, socialinių darbuotojai, teisininkas. „Vaiko namo“ centras veikė viename iš Vilniaus biurų pastatų. E. G. Karmazė teigė, kad per beveik aštuonerius „Vaiko namo“ gyvavimo metus (jis buvo uždarytas, nes nepavyko gauti deramos valstybės paramos, o projektinių lėšų šio centro gyvavimui nebepakako) padėta daugiau nei 600 seksualinę prievartą patyrusių vaikų ir jų šeimų iš visos Lietuvos. „Ir tai tik ledkalnio viršūnė“, – pabrėžė psichologė. Ji neabejojo, kad kuriamas valstybinis pagalbos seksualinės prievartos aukoms centras bus itin reikalinga įstaiga, kuri padės daugeliui tokią prievartą patyrusių mūsų šalies vaikų bei jų artimųjų.

Smurtautojai – motinų draugai

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM turimais oficialiais duomenimis, pernai nuo visų smurto rūšių (fizinio, psichologinio, seksualinio, nepriežiūros) Lietuvoje yra nukentėję 1337 vaikai. Iš jų seksualinį smurtą yra patyrę 69. 2013 metais buvo nustatyta 90 seksualinio smurto prieš vaikus atvejų, 2012-aisiais – 84 atvejai.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos surinktais duomenimis, seksualinį smurtą dažniausiai patiria 10–14 ir 15–17 metų vaikai. 2014-aisiais prieš 10–14 metų vaikus nustatyti 27 smurto atvejai, prieš 15–17 metų vaikus – 18. Taip pat būta vieno smurto atvejo prieš vaiką, kuris neturėjo nė trejų metų.

Dažniausiai prieš vaikus smurtavo giminystės ryšiais su jais nesusiję artimi asmenys – vadinamieji jų motinų draugai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"