TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atsijungę nuo sistemos sutaupė tūkstančius litų

2013 11 11 6:00
J.Kinderis neslėpė, kad pertvarkyti jų daugiabučio namo šildymą privertė didelės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

Nenorėdami taikstytis su didžiulėmis centralizuotai tiekiamos šilumos kainomis, vieno Kazlų Rūdos Žemaitės gatvės daugiabučio namo gyventojai nutarė įsirengti savo katilinę ir šildytis kūrendami ne dujas ar kitokį itin brangų kurą, o medienos granules.

Daugiabučio namo gyventojai apskaičiavo, kad jų savarankiškai, be jokios valstybės pagalbos, įdėtos investicijos atsipirks jau per trejus metus. Jie LŽ papasakojo ir apie kitokius daugiabučio bendrijos narių jau išbandytus taupymo būdus.

Šis Žemaitės gatvės daugiabutis kol kas Kazlų Rūdoje yra vienintelis, kuris pastaraisiais metais atsisakė centralizuotai tiekiamos šilumos.

Paprasta prižiūrėti

Kazlų Rūdos Žemaitės gatvės 6-ojo daugiabučio namo tipišku nepavadinsi, juk jame tėra aštuoni butai. Matyt, todėl, pasak šio namo bendrijos pirmininko pavaduotojo Jono Kinderio, susitarti dėl namo šilumos sistemos pertvarkymo buvo kiek lengviau. „Dviejų butų gyventojai neišgalėjo investuoti, neturėjo tam pinigų, už juos tai padarė kiti. Tie žmonės skolą atiduos po truputį“, - aiškino J.Kinderis. Jis džiaugėsi kaimynų vieningumu.

Anot pašnekovo, anksčiau nei prieš pusšimtį metų statytame aštuonbutyje kažkada buvo numatytas individualus kūrenimas, virtuvėse buvo krosnys, tebėra išlikusios kaminų angos. Tačiau pačių krosnių jau seniai nebėra, o ir grįžti prie tokio šildymo žmonės nenorėjo. Be to kiekviename bute būtų reikėję pertvarkyti šildymo sistemą. „Pasirinkome paprastesnį variantą – rūsyje pastatėme medienos granulėmis kūrenamą katilą, atjungėme vamzdį nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų ir prijungėme prie namo sistemos. Dar kaminą pastatėme. Štai ir visi darbai, tik pasirengti jiems - gauti visus reikiamus dokumentus - užtruko daugiau nei pusmetį", - neslėpė J.Kinderis. Vyras LŽ žurnalistą nusivedė parodyti rūsyje įrengtos naujosios namo katilinės - nedidelį biokuro katilo bei atskiros patalpos maišams su medienos granulėmis laikyti.

J.Kinderis minėjo, kad didelės priežiūros naujajam katilui nereikia, mat sumontuotas 150 kilogramų vadinamasis bunkeris, kurį tenka pripildyti medienos granulių tik du kartus per savaitę. Tiesa, kartą per savaitę dar reikia šiek tiek nuvalyti suodžius ir pelenus nuo katilo degimo kameros sienelių. Tai ir visi katilo priežiūros darbai, juos atlieka jis pats arba bendrijos pirmininkė.

Kitokie būdai taupyti

Pirmas dvi šildymo sezono savaites, spalį, viso aštuonbučio namo šildymas bendrijai tekainavo 660 litų, tad nesunku suskaičiuoti, kad kiekvienai šeimai teko mokėti labai nedaug. Žmonės prisimena, kad už centralizuotai tiekiamą šilumą per tą patį laikotarpį jie sumokėdavo daugiau kaip dvigubai brangiau - net iki 180 litų kiekvienas butas. „Tikimės, kad mūsų investicija tikrai atsipirks per trejus metus“, - teigė J.Kinderis. Vyras papasakojo, kad naujosios katilinės pastatymas bendrijai atsiėjo 20 tūkst. litų, iš kurių didžiąją dalį – 11,5 tūkst. litų - teko sumokėti už patį biokuro katilą. Vandenį gyventojai šildosi elektra.

J.Kinderis dar pasakojo, kad medienos granules perka iš Alytuje įsikūrusios bendrovės. „Kitam šildymo sezonui kurą pirksime vasarą, kai jis būna pigesnis, tad šildymas kainuos dar pigiau“, - tikino J.Kinderis. Žmonės apskaičiavo, kad visos bendrijos gyventojų išlaidos per šildymo sezoną sumažės 5-7 tūkst. litų.

Beje, sumanūs Kazlų Rūdos Žemaitės gatvės daugiabučio namo gyventojai rado ir kitokių būdų, kaip išvengti didelių mokesčių įvairiems tarpininkams. Įkūrę namo bendriją jie atsisakė namą administravusios bendrovės „Kazlų Rūdos komunalininkas“ paslaugų, tad per metus sutaupo dar apie 2800 litų. Be to, įsteigę bendriją ir ją įregistravę kaip ne pelno siekiančią organizaciją, gyventojai jai gali paaukoti ir 2 proc. savo pajamų mokesčio. Taip bendrijos sąskaita kasmet papildoma nuo 1500 iki 2000 litų.

„Manau, kad mūsų aštuonbutis per metus sutaupys apie 10 tūkst. litų“, - LŽ džiaugėsi ir šiame name butą turintis buvęs Seimo narys Mantas Varaška. Anot jo, išlaidas namo priežiūrai būtų galima sumažinti bendrojo naudojimo patalpų langus pakeitus naujais, įdėjus antras fasadines duris. Dar vėliau, sutaupius lėšų, būtų galima sutvarkyti ir namo fasadą, o tai dar sumažintų namo šildymo išlaidas.

Kazlų Rūdos pirmeiviai

Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius LŽ teigė, kad šis Žemaitės gatvės daugiabutis yra visame mieste kol kas vienintelis, kuris pastaraisiais metais atsisakė centralizuotai tiekiamos šilumos. Daugiau prašymų išduoti technines sąlygas atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekėjų kol kas neatsirado. „Nei skatiname gyventojus tai daryti, nei tam kategoriškai priešinamės“, - tvirtino V.Kanevičius.

Vis dėlto meras neslėpė, kad kiekvieno daugiabučio namo praradimas miesto centralizuotai šildymo sistemai yra netektis. Mat kiekvienas toks atsijungimas ir centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų mažėjimas didina gamybos kainą visiem kitiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. „Dėl to, kad atsijungia vienas namas, darbuotojų katilinėje juk nesumažinsi, nemažėja ir kitos sąnaudos. Tad jei toks atsijungimas taptų masiniu reiškiniu, būtų negerai“, - sakė V.Kanevičius. Jis pabrėžė, kad didesniuose namuose pertvarkyti šildymo sistemas nebūtų taip paprasta. Kazlų Rūdos meras taip pat prasitarė, kad iki 2015 metų savivaldybė žada pasistatyti savo miesto biokuro katilinę ir visą centralizuotą šilumos tiekimą iš privačios bendrovės "Litesko" perimti į savo rankas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"