TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atsikraustę našlaičiai miesteliui tapo iššūkiu

2015 01 20 6:00
Į miestelį atsikrausčiusius vaikų namų globotinius vietos žmonės priėmė toli gražu ne išskėstomis rankomis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ukmergės rajone, Siesikuose, gyvenantys žmonės nuo praėjusio rugsėjo turi 20 naujų kaimynų. Jais tapo į šį miestelį atkelti Ukmergės vaikų globos namų auklėtiniai. Siesikų senbuviai neslepia, kad gyvenimas naujakurių kaimynystėje jiems tapo iššūkiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pareiškus, kad nuo šių metų nebebus leidžiama veikti toms vaikų globos įstaigoms, kuriose glaudžiasi daugiau kaip 60 gyventojų, vieni pirmųjų šalyje pradėjo mažėti Ukmergės vaikų globos namai. Sovietmečiu juose buvo globojama iki pusės tūkstančio našlaičių, o pastaraisiais metais - 70-80 vaikų. Dalis jų perkelta į Siesikus - vieną nuošaliausių rajono vietų.

Kraustymasis visiems sukėlė nemažai rūpesčių. Negana to, Siesikų senbuviai naujuosius gyventojus sutiko tikrai ne išskėstomis rankomis.

Ne paskutinis kraustymasis

Ukmergės vaikų globos namų direktorius Vygantas Kaselis LŽ pasakojo, kad skaidyti didelius vaikų namus pradėta rūpinantis ne tik našlaičių, bet ir visos visuomenės gerove. Esą tinkamai parengti tėvų globos netekusius vaikus gyvenimui lengviau, kai jie gyvena nedidelėse įstaigose. Taip garantuojama geresnė priežiūra, užbėgama už akių nederamam globotinių elgesiui. Į Siesikus buvo iškelta 20 Ukmergės vaikų globos namų auklėtinių.

„Siesikuose vaikų globos namams pritaikytas anksčiau veikusio vaikų darželio pastatas. Jame pastaruoju metu bandė kurtis, bet taip ir neįsikūrė bendruomenės namai. Įrengti tame pastate vaikų globos namus rajono biudžetui kainavo 400 tūkst. litų“, - aiškino V. Kaselis. Jis teigė, kad į Siesikus stengtasi perkelti tuos vaikus, kurių tėvai, seneliai, giminės gyvena šiose vietose.

Direktorius neslėpė, jog globotiniai didelio entuziazmo dėl kraustynių nerodė. Neapsidžiaugė, anot įstaigos vadovo, ir pavaldiniai, sužinoję, kad vykstant į naująją darbovietę kasdien reikės įveikti po pusšimtį kilometrų. „Tačiau neabejoju - sunki tėra pradžia, po kurio laiko visi pamatysime šios pertvarkos naudą“, - tvirtino V. Kaselis. Ukmergėje liko 49 vaikai. “Tai tikriausiai ne paskutinis kraustymasis. Vadovaujantis valstybės vykdoma politika, 2017 metais vaikų globos namuose gyvens ne daugiau kaip po 30 vaikų“, - pabrėžė įstaigos vadovas.

Kilo net incidentų

Ukmergės rajono merijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Ginaitienė LŽ minėjo, kad praėjus keturiems mėnesiams po perkraustymo dar nespėta pajusti nei gerųjų, nei blogųjų šios pertvarkos padarinių. „Turime vilčių, kad Siesikų apylinkėse gyvenantys tėvai, netekę teisių į savo vaikus ir žinodami, jog šie įsikūrę netoliese, palaikys artimesnius ryšius su savo atžalomis“, - kalbėjo ji.

Siesikų seniūnas Algirdas Kaušas apgailestavo, kad vaikų namų auklėtinių ir jų tėvų ryšiai nutrūkę, tad ne taip lengva užmegzti santykius. „Tiesą sakant, Siesikų senbuviai nelabai noriai priima šiuos vaikus. Jau spėjome pajusti, kad jiems apsigyvenus miestelyje pradėjo dėtis ne visai geri dalykai. Būta incidentų, bet nenoriu jų minėti“, - sakė seniūnas. Jis neslėpė, jog naujų gyventojų atsikraustymas miesteliui tapo iššūkiu.

Tenka trauktis iš kelio

“Pamatėme kitokių nei mūsiškiai paauglių. Drąsesnių, aktyvesnių, sakyčiau, konfliktiškesnių už vietinius. Kita vertus, matau globos įstaigos vaikų nuostatą, kad mes visi turime jų gailėti, tarsi įsiteikti. Pati susidūriau su atveju, kai sutikusi juos gatvėje turėjau trauktis iš kelio“, - pasakojo Siesikų seniūnijos specialistė socialiniam darbui Danutė Lengertienė.

Siesikų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Leokadija Talalienė LŽ tikino, jog į Siesikus atsikrausčiusiais vaikų namų globotiniais neapsidžiaugta pirmiausia dėl to, kad jie užėmė miestelyje esančias patalpas, kuriose anksčiau buvo įsikūrusi miestelio bendruomenė. „Esu pedagogė, todėl turėčiau džiaugtis, kad miestelyje apgyvendinus naujų vaikų turėsime darbo, galėsime juos mokyti. Tačiau dabar turiu pripažinti, jog mes, mokytojai, kaip ir visa miestelio bendruomenė, esame priversti mokytis mums neįprasto bendravimo su naujakuriais“, - dėstė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"