TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Atveriamas kelias seniūnijų pertvarkai

2015 09 17 6:00
Milda Petrauskienė: „Seniūnijoms, jeigu jos teikia viešąsias paslaugas ir gali pateisinti parodytą pasitikėjimą, reikia suteikti daugiau savarankiškumo.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Visos šalies vietos politikams netrukus teks apsispręsti, kokias jie norėtų turėti seniūnijas – kaip savivaldybių administracijų padalinius ar savarankiškas biudžetines įstaigas. Seniūnai norėtų, kad jiems būtų suteikta kuo didesnė veiklos laisvė, tačiau tam pritaria ne visi savivaldybių vadovai.

Diskusijos dėl seniūnijų statuso netrukus persikels į Seimą, nes norint joms suteikti daugiau laisvės ir veiklą padaryti efektyvesnę teks keisti Vietos savivaldos įstatymą. Jo ir dar kelių teisės aktų pataisas jau parengė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Skirtingos funkcijos

VRM ėmėsi įgyvendinti šios Vyriausybės programoje numatytą siekį didinti savivaldybių seniūnų veiklos efektyvumą, stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei, skatinti bendruomeniškumą, teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai tiek miestų, tiek kaimiškosioms seniūnijoms nustato vienodas funkcijas, nors suprantama, kad iš tiesų jų sprendžiami klausimai labai skiriasi. Nevienodi ir seniūnijoms tenkantys asignavimai. Praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijoms skirtos lėšos sudarė 0,1 proc. jos biudžeto, Šiaulių miesto – 0,09 proc., Kauno miesto – 0,01 procento. Tačiau Pasvalio rajono savivaldybės seniūnijoms paskirstytos lėšos siekė net 9,98 proc., Tauragės rajono – 9,04 proc. savivaldybės biudžeto.

Politikams svetimos teritorijos

Šakių rajono Lukšių seniūnas Vidas Cikana pabrėžė, kad artėjant rinkimams vis prisimenamos seniūnijos, prabylama, esą jas reikėtų stiprinti, bet kalbos ir lieka tik kalbos.

Pasak jo, prieš daugiau kaip dešimtmetį tuometės Šakių rajono tarybos sprendimu šio rajono seniūnijoms buvo pavesta rūpintis ir vietos gyventojų laisvalaikiu, ir jų vaikų švietimu, ir komunalinėmis bei kitomis reikmėmis. Tačiau šiandien apie tai jau galima kalbėti būtuoju laiku. „Kai seniūnijai buvo suteikta daugiau teisių ir galių, gyventojai komunalinėms išlaidoms skirdavo mažiau pinigų. Bet nepalikus seniūnijoms ūkinės laisvės, paslaugų kainos pakilo dvigubai. Beje, tuomet pastatėme ir mokyklą, įrengėme vaikų darželį“, - kalbėjo Lukšių seniūnas.

V. Cikana apgailestavo, kad pastaruoju metu į savivaldybių tarybas patenkantys nauji politikai dažnai nesuvokia realios kaimiškųjų seniūnijų situacijos. Ne paslaptis - kai kurie jų net negyvena tos savivaldybės, kurioje išrenkami tarybos nariais, teritorijoje.

Savarankiškumo per daug nebus

Lietuvoje yra apie 550 seniūnijų. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Tauragės rajono Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška tvirtino, kad jau seniai reikėjo įteisinti tai, kas Lietuvoje ir taip egzistuoja. Mat dalis šalies savivaldybių seniūnijoms yra suteikusios daugiau savarankiškumo sprendžiant įvairius ūkinius reikalus. Todėl jos, nors ir vadinamos savivaldybių administracijų padaliniais, iš esmės veikia kaip atskiros biudžetinės įstaigos. „Seniūnija, manau, ir turėtų būti biudžetinė įstaiga. Jeigu ji paliekama kaip merijos padalinys, jam taip pat turėtų būti deleguojama kur kas daugiau funkcijų, nei numatyta dabartiniame Vietos savivaldos įstatyme“, - teigė J. Samoška.

Anot Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidento, kai kurių savivaldybių seniūnijose šiuo metu dirba tik seniūnas, jo pavaduotojas, padėjėjas ir galbūt socialinio darbo organizatorius. Kiti seniūnijos specialistai paprastai būna kitų savivaldybės administracijos padalinių darbuotojai. Tad dažnai kaimo žmonės reikalų tvarkyti yra priversti važiuoti į rajono centrą. Tačiau taip, J. Samoškos nuomone, negali būti – visas iškilusias problemas gyventojai turi išspręsti vietoje, t. y. seniūnijoje.

Vis dėlto kai kurių šalies rajonų vadovai nepritaria seniūnijų savarankiškumo didinimui. „Seniūnijoms esame pavedę tas funkcijas, kurios yra įvardytos teisės aktuose. Joms užkrauti kitokių rūpesčių nesame numatę, nes tai daroma centralizuotai visame rajone“, - LŽ pabrėžė Raseinių rajono meras Algirdas Gricius. Jis abejojo, ar suteikus seniūnijoms daugiau savarankiškumo bus galimybių įgyvendinti didelius, kelias seniūnijas apimančius projektus.

Siūloma alternatyva

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Milda Petrauskienė užsiminė, kad yra didelė tikimybė, jog Vietos savivaldos įstatymo pataisoms Seime bus pritarta. Anot parlamentarės, jos tik įteisins tai, kas jau egzistuoja de facto. Toks sprendimas esą būtų tarsi alternatyva jau kuris laikas svarstomiems siūlymams rengti tiesioginius seniūnų rinkimus. „Tačiau tiesioginiai seniūnų rinkimai mus atvestų prie 550 naujų savivaldybių įkūrimo. Vargu ar tai būtų pateisinama“, - svarstė M. Petrauskienė. Todėl seniūnijoms, jeigu jos teikia viešąsias paslaugas ir gali pateisinti parodytą pasitikėjimą, reikėtų suteikti daugiau savarankiškumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"