Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Aukščiausias kryžius – niekieno

 
2017 03 22 12:00
Kavarske stovinčio kryžiaus aukštis - 21 metras. Tautvydo Kontrimavičiaus nuotrauka

1936 metais Anykščių rajone, Kavarske, išeivio iš šio krašto lėšomis pastatytą, karą ir sovietmetį atlaikiusį aukščiausią Lietuvoje gelžbetoninį kryžių teismo bus prašoma pripažinti bešeimininkiu.

Anykščių rajono merija ketina kreiptis į teismą dėl statinių, kurie neturi savininkų arba kurių savininkai nežinomi, pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės arba valstybės nuosavybėn. Vienas tokių statinių – Kavarske iškilęs kryžius. Turizmo žinynuose jis pateikiamas kaip aukščiausias (21 metras) Lietuvoje gelžbetoninis kryžius.

Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas prisipažino, jog, inicijuodamas kryžiaus pripažinimą bešeimininkiu, išgąsdino dalį žmonių, mat šie pamanė, kad jį norima nugriauti. „Kryžių, kuris dabar yra niekieno, prašome perduoti savivaldybei, kad galėtume deramai juo rūpintis“, – sakė jis „Lietuvos žinioms“.

Mecenato dovana

Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas pasakojo, kad kryžiaus pastatymą finansavo išeivis iš tuomečio Kavarsko valsčiaus Pranas Kalibatas (1885–1963). Šis mažažemių valstiečių vaikas dar būdamas nepilnametis išvyko į JAV, ten iš pradžių įsidarbino langų plovėju, o vėliau gavo darbo privačioje vaistinėje. Įvertinę jo darbštumą ir sumanumą, vaikų neturintys vaistinės šeimininkai P. Kalibatui padėjo įgyti vaistininko specialybę, o mirdami paliko jam pačią vaistinę.

P. Kalibatas netruko išplėsti vaistinių tinklą, įsteigė vaistų urmo sandėlių, praturtėjo ir netrukus tapo milijonieriumi, žinomu kaip Frank P. Kalibat. Įsitvirtinęs Amerikoje nepamiršo gimtojo krašto ir jam skyrė pusę milijono tuomet didelę vertę turėjusių litų. P. Kalibato lėšomis buvo suremontuotos Kavarsko ir Ukmergės bažnyčios, pastatyta pirmoji Kavarsko elektrinė, parapijos namai ir mokykla. Negana to, išeivis iš Lietuvos finansavo šaligatvių tiesimą savo gimtajame Žvirblėnų kaime, esančiame netoli Kavarsko, ir minėto kryžiaus statybą.

Remontuoti negali

Kavarsko seniūnas A. Gansiniauskas drauge su Kavarsko Šventojo Jono Krikštytojo parapijos klebonu dr. Nerijumi Vyšniausku išsiaiškinęs, jog nesama dokumentų, įrodančių, kam priklauso žymusis Kavarsko kryžius, kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybę, kad ši inicijuotų kryžiaus pripažinimą bešeimininkiu.

„Gal kam nors ir atrodo keista, jog teismo keliu kryžių reikia pripažinti neturinčiu šeimininko, bet tokia procedūra būtina, kad būtų galima juo tinkamai pasirūpinti“, – sakė seniūnas. Anot jo, į kryžių įsimetė pelėsis, todėl siekiant, kad jis būtų pašalintas, o pats kryžius – apsaugotas nuo drėgmės, būtina atlikti statybos darbų, kurių preliminari vertė 8 tūkst. eurų.

„Šias lėšas savivaldybė galės skirti, kai kryžius bus pripažintas savivaldybės turtu. Dabar tegalime jį puošti gėlytėmis ir kartais nubalinti kalkėmis“, – aiškino A. Gansiniauskas.

Seniūnas pabrėžė, jog Kavarsko kryžiumi ypač didžiuojamasi ne tik dėl to, kad jis didžiausias gelžbetoninis kryžius Lietuvoje, bet ir todėl, kad jis nenugriautas išstovėjo visą sovietmetį, kai ateizmą skiepiję okupantai nuvertė daugybę kitų kryžių. A. Gansiniauskas teigė turįs sumanymų ateityje šį kryžių apšviesti, kad jį būtų galima matyti ir tamsiuoju paros metu, kaip dabar iš tolo matoma puikiai apšviesta Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė Adelė Aglinskaitė informavo, kad Kavarsko kryžius – ne vienintelis religinės paskirties statinys, kuriam ketinama išrūpinti bešeimininkio statusą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"