TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Automobilinės parduotuvės nyksta

Automobilinių parduotuvių verslas, skirtas atokių gyvenviečių žmonėms aptarnauti, nebeteikia pajamų. /LŽ archyvo nuotrauka

Parduotuvės su ratais rieda per Lietuvą paskutinius metus. Taip tvirtina šį verslą įsukę žmonės - jie apgailestauja tiesiog nebeturintys pas ką važiuoti.

Maisto produktus į atokiausias šalies vietoves vadinamosiomis autoparduotuvėmis gabenantys verslininkai prognozuoja, kad Lietuva greitai virs tyrais. Toks įspūdis prekybininkams susidaro važiuojant per kaimus, kurie kadaise buvo nemaži, o dabar juose telikęs vos vienas kitas gyventojas. Tai lemia, kad automobilinių parduotuvių verslas, skirtas atokių gyvenviečių žmonėms aptarnauti, nebeteikia pajamų, todėl nebegali ir gyvuoti.

Neliko pirkėjų

"Esame tikrų tikriausi socialiniai darbuotojai, kurie privalo išgyventi iš savo verslo", - apie automobilinių parduotuvių verslą, kuriuo užsiima Rokiškio rajone, LŽ pasakojo Aušra Povilavičiūtė.

Verslininkė teigė, jog Juodupės seniūnijos kaimuose, kuriuose jai tenka prekiauti, per pastaruosius kelerius metus beliko trečdalis ankstesnių gyventojų. "Nustembi radusi gyvenamą trobą, nes dauguma - užkaltais langais", - tikino pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad iš parduotuvių su ratais perka tik senukai, o ir tie dažniausiai produktus ima į skolą. "Pusę mėnesio prekiauji "ant kryžiuko", paskui, kai žmonės gauna pensijas, skolą atgauni. Tada vėl prasideda prekyba "ant kryžiuko", - atviravo A.Povilavičiūtė. Ji guodėsi, jog verslas nebeduoda pelno, dirbama tik todėl, kad reikia dirbti.

Verslininkė tikino, jog automobilinės parduotuvės ne tik nuvažiuoja į dažną vienkiemį, prekybininkai neretai yra priversti ir nunešti prekes į namus, nes jų savininkai jau nebeturi sveikatos išeiti apsipirkti. "Užėję išklausome ir tai, ką močiutės sapnavo, ir prašomi kraujospūdį pamatuojame", - pasakojo A.Povilavičiūtė. Ji teigė duoną iš tokios prekybos užsidirbanti labai nelengvai, nes žiemą tenka dardėti nevalytais keliais, o neprivažiuojant dar nemažą atstumą nešti prekes.

Kadangi žmonių pensijos nedidukės, jie įstengia nusipirkti tik duonos, miltų ir cukraus. Iš to prekybininkai menkai teuždirba. "Manau, netrukus šį verslą teks užraukti kaip visiškai nebepelningą", - sakė A.Povilavičiūtė.

Nemato ateities

Po Zarasų rajoną su automobiline parduotuve važinėjantis Valentinas Šyvokas taip pat tvirtino, kad jo verslas gyvuoja paskutines dienas. "Žmonių kaime visai nebeliko. O kai nėra pirkėjų, koks gali būti verslas?" - klausė jis.

Vyras pabrėžė, jog dar prieš kelerius metus kelias dešimtis kilometrų nuvažiuodavusi ir du kaimus aplankydavusi ratuota parduotuvė būdavo pelninga. Dabar tenka įveikti kone kelis šimtus kilometrų, kad uždirbtum bent šiek tiek pinigų. "Važiuojam į buvusius kaimus, o ten jau gyvena tik dvi trys močiutės. Daugiau jų pirkti neateina", - teigė verslininkas. Vyras užsiminė, kad zarasiškiai, be pagrindinių maisto produktų, perka ir skalbimo miltelių, tačiau nedaug. "Galiu tvirtai pasakyti - mūsų verslas nebeturi ateities, reikės imtis kito", - kalbėjo V.Šyvokas.

Beliko viena

Kupiškėnas Alfonsas Vaitiekūnas pasakojo šiame rajone automobilinių parduotuvių verslą įkūręs daugiau kaip prieš 20 metų. Iš pradžių turėjo tris parduotuves su ratais, dabar - tik vieną. "Pats po rajoną nevažinėju, samdau vairuotoją. Tačiau pastaruoju metu tampa vis sunkiau pasisamdyti jį. Už tūkstantį litų žmonės nebenori dirbti, o daugiau mokėti neturiu iš ko", - prisipažino verslininkas.

A.Vaitiekūnas pabrėžė, kad automobilinių parduotuvių verslas išties pasunkėjo, nes darbuotojai dažnai turi keliolika kilometrų važiuoti pas vieną pirkėją. Anksčiau žmonių prie parduotuvės su ratais susirinkdavo po keliasdešimt ar bent po keliolika. "Kai taip sparčiai nyksta kaimai, senieji gyventojai išmiršta, o jaunieji emigruoja, tikrai nematau jokių šio verslo perspektyvų. Džiaugsiuos, jei išsilaikysime dar metus kitus", - neslėpė A.Vaitiekūnas.

Pamario žmonės - išdidūs

Kasmet pavasarį ir rudenį vandens apsemiamuose didžiuliuose pamario plotuose gyvenantys vienkiemių žmonės - užsispyrę ir išmokę tvarkytis savaip, be pašalinių pagalbos. Pasak Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos seniūno Valentino Dylerto, vietiniai puikiai prisitaikę gyventi potvynio gniaužtuose, todėl dažniausiai būtiniausiais maisto produktais ir namų apyvokos reikmenimis pasirūpina iš anksto.

"Mūsų seniūnijoje yra aštuoni vieniši senukai, juos nuolat - du ar tris kartus per savaitę - lanko socialinė darbuotoja, kuri šį darbą dirba jau dvylika metų. Moteris su tais žmonėmis pasikalba, atveža jiems maisto produktų. Tačiau yra tokių užsispyrusių žemaičių, kurie nieku gyvu nesutinka pripažinti, kad stokoja pagalbos iš šalies. Vienas aštuoniasdešimtmetį perkopęs senukas, jei ko reikia, sėda į savo traktorių ir nuvažiuoja apsipirkti, kitas senelis mina dviratį. Jie net vaikų pagalbos yra atsisakę, tik rimtai bėdai prispyrus paskambina man ir pasiteirauja, ar jų pusėn pro šalį kas nors važiuos", - LŽ pasakojo seniūnas.

Kai seniūnija apsemiama, anot V.Dylerto, viskas tampa net paprasčiau, nes į pagalbą atskuba arba kariškių amfibija (tiesa, rajono savivaldybėje turi būti paskelbta ekstremali situacija), arba speciali ugniagesių mašina. "Bet žemaičiai yra žemaičiai. Jie kentės iki paskutinio ir bandys savo jėgomis viskuo pasirūpinti", - pripažino seniūnas.

Gretimos Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos seniūnas Ričardas Bartkevičius LŽ teigė, jog tokių žmonių, kuriems nuolat reikėtų pagalbos, tiekti maistą, jų apylinkėje nėra. "Žinoma, išskyrus potvynio metą. Tuomet jau ir amfibija, ir ugniagesių pripučiama valtimi ant oro pagalvės keliaujama. Pavyzdžiui, kovo 6 dieną ugniagesių valtimi namo buvo parplukdyta iš Klaipėdos ligoninės grįžusi močiutė, nes jos namai apsemti. O šiaip "autolavkių" nebėra, žmonės patys rūpinasi maistu. Atvežame ir mes, pavyzdžiui, labdarą iš Maisto banko, - aiškino seniūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"