TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Baigta Veliuonos Vytautinės bažnyčios pamatų ir fasadų tvarkyba

2016 09 28 15:33
VĮ "Lietuvos paminklai" nuotraukos 

Baigtas svarbus Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios (Jurbarko raj.) tvarkybos darbų etapas. Jo metu restauruoti Vytautine vadinamos bažnyčios pamatai ir fasadai. Šiemet visus numatytus tvarkybos darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Anot projekto vadovės, VĮ „Lietuvos paminklai“ vyresniosios architektės Dainos Vanagaitės-Garbanovienės, per šį tvarkybos darbų etapą atliktas Veliuonos Vytautinės bažnyčios pamatų mūro restauravimas, taikant naujas technologijas restauruoti bažnyčios langai, išsaugant autentiškus jų konstruktyvus ir stilistiką. Atkurtos bažnyčios lauko durys, restauruotas fasadų plytų mūras ir tinko apdaila. Vadovaujantis atliktais polichrominiais tyrimais, perdažyti fasadai. Restauruota Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė pagrindiniame fasade ir kryžius Rytiniame fasade. Sutvarkytos bažnyčios šventoriaus takų dangos ir pagrindiniai šventoriaus vartai. Bažnyčios viduje įrengta sanuojančio tinko („sugeriančio“ druskas) sistema.

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios pamatų ir fasadų tvarkybos darbai buvo pradėti 2014 m. spalį, o šių metų rugsėjį patvirtintas bažnyčios tvarkybos darbų priėmimo aktas. Projekte akcentuota, kad vykdant darbus turi būti išsaugotas šio kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių pobūdis, nurodytas Kultūros vertybių registre: memorialinis, istorinis, sakralinis, kultūrinės raiškos, architektūrinis, dailės bei kraštovaizdžio.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad nuo seniausių laikų Veliuonoje buvusi lietuvių tikybos šventovė, kuri buvo sunakinta apie 1406 m. Vytautas Didysis 1421 m. Veliuonoje įsteigė parapiją (ji vėliau tapo religiniu centru), o po penkerių metų pastatė bažnyčią. XV a. Zigmanto Pirmojo Barzdotojo privilegijos tekste rašoma, kad bažnyčia buvo mūrinė ir stovėjo ant „aštraus“ kalno. XVII a. pirmojoje pusėje bažnyčioje vykęs stambus remontas, kaip įvardija kai kurie šaltiniai, veikiausiai buvo naujos bažnyčios statybos pradžia. Vytauto bažnyčia, deja, nėra išlikusi – dabartinės fundatorius buvo LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila. Jo rūpesčiu Vytauto laikų maldos namai buvo perstatyti.

Žinoma, kad 1644 m. Veliuonos bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. XVII a. pabaigoje bažnyčia suremontuota Mykolo Kazimiero Paco iniciatyva: atstatytas ir paaukštintas bažnyčios bokštas su kupolu ir geležiniu kryžiumi, jo priekyje pastatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Stogas tuomet uždengtas raudonomis čerpėmis, visa „Dievo buveinė žvaigždėmis išblizginta“ (žvaigždiniai skliautai), įrengti nauji vargonai, o didysis altorius papuoštas skulptūromis ir kolonomis. Lietuvos dailės ir architektūros istorijoje minima apie 1650 m. sukurta epitafija Jonui Kazimierui Bžostovskiui, įrengta prie šoninio altoriaus. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomas vienas iš seniausių šios bažnyčios meno kūrinių ─ vadinamoji Veliuonos Madona (gotikinė medinė Marijos su vynuogėmis skulptūra). XX a. bažnyčios meninę vertę savo darbais praturtino dailininkas Petras Kalpokas.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"