TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Baisioji degligė atakuoja vaismedžius

2013 09 12 6:00
Prienų rajone degligė įsisuko į hektaro ploto 16 metų obelų ir kriaušių sodą. LŽ archyvo nuotrauka

Bakterinė degligė, viena pavojingiausių pasaulyje augalų ligų, prieš kurias cheminiai preparatai yra bejėgiai, vėl nustatyta Lietuvoje. Valstybinė augalininkystės tarnyba skelbia, jog šiemet mūsų šalyje pastebimas bakterinės degligės protrūkis.

Šį kartą liga, kuriai augalų tyrėjai skiria antrą trečią vietas pavojingiausių augalų ligų sąraše, smogė Prienų rajono Pakuonio seniūnijoje esančiam sodui. Tai nebe pirmas atvejis, kai šiemet Lietuvoje nustatomi degligės židiniai. Birželio mėnesį bakterine deglige užkrėstų obelų aptikta Kauno rajono Žemės ūkio akademijos miestelyje esančiame Obelynės parke, gamtininko Tado Ivanausko įkurtame sode, kurį paveldėjo jo dukra. Gegužę likviduotas degligės židinys 8 hektarų sode, Kauno rajono Stabaunyčios kaime.

Gelbsti tik ugnis

Degligę sukelianti bakterija erwinia amylovora gali pažeisti net 180 rūšių erškėtinių šeimos augalų. Ji puola obelis, kriaušes, svarainius, dyglaines, gudobeles, šliandras, šermukšnius, medlievas, cidonijas ir kitus augalus.

Nors degligei jautriausi 1-4 metų sodinukai, Prienų rajone ji įsisuko į hektaro ploto 16 metų obelų ir kriaušių sodą. Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos specialistams patvirtinus, kad ant vieno medžio aptikti neaiškios ligos požymiai yra bakterinės degligės, nedelsiant buvo patikrintos 637 obelys ir 21 kriaušė.

„Teko išrauti ir sudeginti 29 obelis ir 2 kriaušes“, - LŽ pasakojo Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Valatkevičius. Anot jo, užkrėstus augalus ir 20 metrų aplink juos augančius jautriausius bakterinei degligei augalus būtina sunaikinti per 15 dienų.

Augalininkystės specialistų teigimu, bakterinė degligė plinta labai greitai – per dvejus metus ji gali pažeisti 80-90 proc. sodo augalų. Cheminių kovos su šia liga priemonių nėra. Vienintelis veiksmingas kovos būdas – augalus išrauti ir būtinai sudeginti, nes infekuotos augalo dalys gali toliau platinti ligą.

Degligės bakterija – pirmoji nustatyta augalų patogeninė bakterija, kurią platina vabzdžiai ir migruojantys paukščiai. Be to, ji gali būti pernešta su užsikrėtusiais sodinukais ir skiepais. Todėl labai svarbu augalus įsigyti tik iš tų augintojų, kurie registruoti Fitosanitariniame registre.

Kaip atpažinti?

Anot Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėjos vyresniosios mokslo darbuotojos Almos Valiuškaitės, šią labai pavojingą ir grėsmingą bakterinę ligą galima nustatyti tik atlikus molekulinius tyrimus. Nors yra tam tikri specifiniai išoriniai degligės požymiai, neįgudusiam sodininkui šią ligą identifikuoti sudėtinga, nes jos požymius lengva supainioti su ne tokių pavojingų ligų požymiais.

„Būdingiausias bakterinės degligės bruožas – žydėjimo metu pajuoduojantys medžių žiedai. Kitas svarbus požymis – vienmečių ūglių viršūnės užlinksta kablio forma, ūgliai pradeda tamsėti, net pajuoduoja. Degligę galima konstatuoti ir iš lapų – liga progresuoja nuo lapkočio per pagrindinę lapo gyslą, ant lapo susiformuoja juodos dėmės“, - aiškino A.Valiuškaitė.

Mokslininkės teigimu, nors degligė paprastai nustatoma prižiūrimuose soduose ir sodininkystės ūkiuose, kur augalus specialistai apžiūri porą kartų per metus, jos esama ir neprižiūrimoje, apleistoje aplinkoje. Todėl degligės grėsmė sodams iš aplinkos egzistuoja nuolat.

Bakterinė degligė Lietuvoje pirmą kartą nustatyta 2005 metais, tuomet rasta net 17 židinių. Pasaulyje sodininkai su degligės keliamomis problemomis susidūrė gerokai anksčiau. Jungtinėse Amerikos Valstijose vaismedžių bakterinė degligė užfiksuota 1870-aisiais, o Europoje ji pastebėta 1957 metais.

Iki 2014 metų kovo 31 dienos visa Lietuvos teritorija turi saugomos nuo bakterinės degligės statusą, todėl į mūsų šalį įvežti augalus, kuriuos ši bakterija gali pažeisti, galima tik iš tų šalių, kurios turi saugomos zonos statusą arba oficialiai paskelbtas buferines zonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"