Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Baltarusišką EHU paliko ir žurnalistas Rytas Staselis

 
2017 10 13 12:44
Žurnalistas Rytas Staselis /
Žurnalistas Rytas Staselis / LŽ archyvo nuotrauka

Žinomas žurnalistas Rytas Staselis pranešė, kad nebedirba baltarusių Europos humanitariniame universitete (EHU). Jis yra ne pirmas profesionalas, kurio nebereikia šiai aukštajai mokyklai.

„Nuo šiandien nebeturiu reikalų su Europos humanitariniu universitetu. Po teisybei, esant dabartiniams faktiniams universiteto vadovams, nenorėčiau ir ateityje jų turėti“, – vakar, spalio 12 dieną, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė R. Staselis.

Žurnalistas LŽ sakė, kad baigėsi sutartis ir EHU jos nepratęsė, todėl universitete jis nebedirba.

„Pergalės diena“

Televizijos laidų vedėja Rita Miliūtė, komentuodama R. Staselio pranešimą, priminė savo pavyzdį. „Kad būtų dar aiškiau – gavau oficialų perspėjimą dėl akademinės etikos neatitinkančios nuomonės apie kolegas. Ex-kolegas“, – teigė ji.

Žurnalistė įdėjo nuorodą į savo „Facebook“ paskyroje gegužės 11 dieną skelbtą komentarą, kai EHU medijų departamentas sveikino studentus su SSRS pergale 1941–1945 metų kare. Nuotraukoje matyti užrašas „Medijų departamentas sveikina jus su Didžia Pergalės Diena“, ir sovietinis simbolis – penkiakampė žvaigždė su kūju ir pjautuvu.

Buvo gera galimybė pažiūrėti, kaip žinomi Lietuvos žurnalistai dirba savo darbą. Šio projekto esmė ir buvo priartinti studentus prie žurnalistinio darbo – tyrimo atlikimo. Tačiau, deja, jis baigėsi.

„Baltarusių universitetas tremtyje paskelbia sveikinimą su SSSR pergale 1941–45 kare. (Tremtyje, ir donorų Vakaruose išlaikomas, kad Lukašenkos rankos nesikėsintų į universiteto akademinę laisvę; per Erasmus programą turi studentų/dėstytojų ir iš laisvojo pasaulio). Akims sugrįžus į akiduobes klausi kolegų, maždaug, „kas če?“ Studentų praktikos vadovė paaiškina, kad sveikinimas „nukreiptas į baltarusišką auditoriją, kur gegužės 9-osios konotacija ne tokia neigiama, о jeigu būtų į lietuvišką, tai būtų, žinoma, kitoks“. Bet visų pirma, aišku, trūksta pinigų. Departamento vadovė sako, tiesiog „kalbiškai“ jautrus“ klausimas ir pasiūlo, kad šį „probleminį siužetą“ aptarčiau diskusijoje su studentais“, – tada komentavo žurnalistė.

Su EHU atsisveikinimo gegužę

Kaip rašė LŽ, pavasarį EHU paliko dr. Bernardas Gailius, universitete ėjęs administracijos vadovo pareigas.

„Lygiai po penkerių metų šiandien atsisveikinau su Europos humanitariniu universitetu. Kodėl? Turbūt reikėtų sakyti, kad nesutapo požiūriai. Nenoriu komentuoti svetimų požiūrių, todėl tik išdėstysiu savo. Mano požiūriu, prieš metus dar buvo galima bandyti gelbėti EHU savarankiškumą radikaliai jį pertvarkant, bet šiandien tai nebeįmanoma. Dabar EHU gali išgelbėti tik susijungimas, o jungtis būtų prasminga tik su VU. Pagaliau toks EHU, koks yra dabar, vargu ar atitinka Lietuvos interesus“, – gegužės 10 dieną socialiniame tinkle paskelbė B. Gailius. Savo pareiškimą ir jis iliustravo nuotrauka iš EHU socialinės paskyros, kurioje sovietinio stiliaus atviruku, sveikinama su gegužės 9-ąja.

B. Gailius tada LŽ teigė, kad universitetą paliko bendru šalių susitarimu, kuris buvo inicijuotas universiteto. „Universitetas nusprendė, kad administracijai nebereikia atskiro vadovo, dabar tiesiogiai administracijai turėtų vadovauti rektorius. Iš tų priežasčių, kurias man išvardino universitetas, pagrindinė priežastis – finansiniai sunkumai, nes universiteto finansavimas ir toliau blogėja. Universiteto perspektyvos niūros, donorai traukiasi ir dabar atsiskleidžia tikroji universiteto problema. O tikroji problema yra finansinis modelis, kuris taip niekada ir nebuvo iki galo sėkmingai sukurtas“, – sakė B. Gailius.

B. Gailiaus įrašu savo „Facebook“ paskyroje tąsyk pasidalijo ir žurnalistas R. Staselis: „Regis, pabėgėlių iš EHU netrukus bus daugiau. Ačiū, Bernardai, už pastangas ir gerus norus.“

Teigė, kad baigėsi projektas

EHU komunikacijos vadovas Maksimas Milta, LŽ paklaustas, kodėl su žurnalistu R. Staseliu nebuvo pratęsta sutartis, sakė: „Darbo sutartis būna terminuota ir neterminuota. Kai terminuota, ji baigiasi. Sutartis su R. Staseliu buvo pasibaigusi. Į mūsų universitetą jis buvo priimtas dirbti prie projekto „EHU Times“. To projekto trukmė atitinkamai koreliuoja su prie jo dirbančiųjų darbo sutartimis.“

Pasak M. Miltos, projektas „EHU Times“ finansuojamas ne universiteto biudžeto lėšomis, o išorinėmis finansavimo priemonėmis, žmonės įdarbinami projekto įgyvendinimo laikotarpiui., o kai projektas baigiamas, dažniausiai ir jie baigia savo darbą. „Mano žiniomis, šio projekto trukmė buvo pora metų“, – sakė EHU komunikacijos vadovas.

„EHU Times“ puslapyje yra ir žurnalistės R. Miliūtės pavardė. Tačiau ji, kaip teigė M. Milta, nebedirba nuo praėjusios vakaros, nes taip pat baigėsi sutartis.

EHU komunikacijos vadovas tvirtino, kad nėra jokių kitų priežasčių, kodėl nebuvo pratęstas bendradarbiavimas su šiais patyrusiais žurnalistais. Jis teigė, kad keletas žmonių vadovavo projektui, o kai kurie universiteto studentai dalyvavo šioje platformoje talpindami savo žurnalistinius bandymus, tyrimus.

„Labai gerbiame R. Miliūtės ir R. Staselio profesinį indėlį į EHU, – sakė M. Milta. – Buvo gera galimybė pažiūrėti, kaip žinomi Lietuvos žurnalistai dirba savo darbą. Šio projekto esmė ir buvo priartinti studentus prie žurnalistinio darbo – tyrimo atlikimo. Tačiau, deja, jis baigėsi.“

***

EHU – nevalstybinė aukštoji mokykla, įkurta 1992 metais Minske, Baltarusijoje. 2004-aisiais prof. A. Michailovui atsisakius paklusti Baltarusijos valdžios spaudimui pasitraukti iš rektoriaus pareigų, EHU buvo priverstinai uždarytas. Lietuvos valdžios kvietimu, sulaukęs Europos šalių bei visuomeninių JAV fondų ir organizacijų paramos, EHU persikėlė į Lietuvą ir 2006 metais buvo įregistruotas kaip lietuviškas universitetas.

EHU internetinėje svetainėje skelbiama, jog Baltarusijai įgijus nepriklausomybę, EHU įkūrėjai siekė sukurti europietišką alternatyvą dešimtmečius sovietizacijos išgyvenusiai Baltarusijos aukštojo mokslo sistemai ir atgaivinti komunistinės ideologijos persmelktus humanitarinius ir socialinius mokslus.

Pastaruosius trejus metus EHU temdo skandalai, vidiniai nesutarimai ir finansiniai sunkumai.

Kaip rašė LŽ, 2014 metais EHU dėstytojai skundėsi, kad yra išnaudojami. Anuomet profesinės sąjungos atstovų išplatintame pareiškime buvo teigiama, kad rektoratas, prisidengdamas reforma, ėmėsi dėstytojų „valymo“. Iš pareigų buvo atleistas universiteto senato pirmininkas Pavelas Tereškovičius, o Senatas paskelbė nepasitikėjimą rektoratu ir pareikalavo atstatydinti administraciją. 2016 metų pavasarį dėl kilusių vidinių nesutarimų EHU, Šiaurės ministrų tarnyba, viena iš pagrindinių rėmėjų, nutraukė savo paramą baltarusiškam universitetui. EHU komunikacijos vadovas Maksimas Milta tada teigė, kad lyginant su 2015–2016 metais bendras universiteto biudžetas 2016–2017 metams sumažėjo 5 proc. o universitetui netekus svarbiausio donoro, EHU finansiškai išgelbėjo padidėjęs stojančiųjų skaičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"