TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Baltijos piratų legenda sugrįžta

2013 09 21 6:00
Klaipėdiečiai (dešinėje - V.Pašinskas) stato kuršių laivo kopiją. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Klaipėdoje jau kitąmet turėtų būti baigta statyti kadaise Baltijos jūros piratais vadintų kuršių laivo kopija. Ji nebus visiškai tiksli, nes iš autentiškų tokių laivų nelikę nė lentos, tad nėra ir pavyzdžių.

20 metrų ilgio vienstiebio vikingų periodo laivo kopiją stato patyręs jūrų kapitonas Vytautas Pašinskas, remdamasis VIII-XII amžiuje Baltijos jūroje plaukiojusių senovinių genčių laivų aprašymais, skurdžiais atvaizdais.

Trūksta duomenų

Šiuo metu laivas įgauna formą, statomas jo karkasas. Klaipėdos universiteto (KU) angare V.Pašinskas su kolega darbuojasi laisvalaikiu.

„Prieš dešimtmetį tiesiog su pavydu žvelgiau, kaip Baltijos jūros bangas skrodžia senovinis burlaivis su Lenkijos vėliava. Tada sau pažadėjau, kad pastatysiu mūsų - "lietuvišką". Žinoma, jis nebus lietuviškas, nes remiuosi tų laikų medžiaga, kai lietuviai buvo baltų gentis, gyvenanti toli sausumoje. Mano laivas turėtų būti panašus į kuršių arba kitų prie jūros dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių laivą“, - LŽ žurnalistą įsileidęs į dirbtuves jam pasakojo kapitonas.

Jis pabrėžė, kad įgyvendinant idėją teko susitaikyti su informaciniu badu, nes rašytinės ar vaizdinės medžiagos apie kuršių laivus nėra.

„Perskaičiau ir išnagrinėjau visą man prieinamą literatūrą, vaizdinę medžiagą apie senovinius vikingų periodo laivus, plaukiojusius nuo Šiaurės iki Baltosios jūros. Tyrinėjau ir skandinavų mitologiją, sagas. Tuomet nutariau pagal tai, ką pavyko rasti, ir pagal loginius spėjimus pamėginti atkurti tokį laivą, kuriuo galbūt plaukiojo kuršiai. Karo laivą. Du trečdaliai laivo išvaizdos paimta iš skandinavų, danų vikingų laivų pavyzdžių, nes net neabejojama, kad kuršiai plaukiojo beveik identiškais laivais. Taip pat pridėjau ir mūsiškų elementų, pavyzdžiui, padariau plokštesnį dugną, pritaikydamas jį prie Kuršių marių gylio“, - pasakojo laivų valdymą jūreivystės studentams dėstantis V.Pašinskas.

Naudotų ekspedicijoms

Statyti laivą padeda ne tik vienas kolega, bet ir studentai - būsimieji jūrininkai.

„Statome už savo lėšas... Gal pavyks gauti Europos Sąjungos paramą laivo įrangai. Ji privalo būti, bet ją reikės užmaskuoti. Tad laivas tikrai atrodys gana autentiškai, senoviškai. Jame bus 10 porų ilgų irklų su skydais, 20 metrų ilgio stiebas ir didžiulė plati burė. O laivo priekyje – žalčio galva. Vikingų būdavo drakonai, gyvatės. Laivą planuojame nuleisti į vandenį kitų metų rudenį ir naudoti jį tarptautinėms ekspedicijoms, kelionėms, reprezentuoti Lietuvą kaip jūrinių tradicijų valstybę. Vienas pirmųjų žygių bus aukštyn Nemunu ir Nerimi į Vilnių“, - kalbėjo V.Pašinskas.

Klaipėdiečio pastatytu laivu galės plaukti mažiausiai 20 žmonių, ir visi jie turės irkluoti.

Kariavo su vikingais

Tiksliai atkurti kuršių laivo išties neįmanoma. Galima bandyti tai padaryti pasitelkus palyginimą su vikingų laivais. Šie gana plačiai aprašyti skandinavų rašytiniuose šaltiniuose, o senoviniuose gobelenuose yra piešinių.

Anot KU archeologo dr. Klaido Permino, net ir tie keli nuskendę ir prie Skandinavijos krantų iškelti archajiški laivai (jų fragmentai), kurie priskiriami vikingams, gali būti kuršių.

„Kuršių karo laivai vikingų laikotarpiu, VIII-XII amžiais, negalėjo skirtis nuo norvegų, danų, švedų, suomių, estų, net šiaurės lenkų ar vokiečių, prūsų laivų. Kuršiai plaukiojo tokiais pačiais arba labai panašiais laivais. Tai buvo grakštūs, pailgi laivai su žema grimzle ir labai aukštu, laivo ilgio stiebu. Tie laivai buvo nuo 15 iki 40 metrų ilgio, jais galėjo plaukti iki šimto karių“, - LŽ pasakojo senovinių Baltijos jūros regiono laivų žinovas.

Jis pabrėžė, kad kuršiai ne veltui istorikų yra vadinami Baltijos piratais, nes tai buvę labai karingi, nuožmūs ir žiaurūs kariai.

„Jie išsiruošdavo į vadinamuosius plėšiamuosius žygius 8-10 karo laivų. Įveikdavo visą Baltijos jūrą, tačiau dažniausiai plaukdavo prie upių žiočių, tada upėmis pasiekdavo kaimus ir juos plėšdavo, išžudydavo kitų genčių atstovus. Labiausiai kentėjo turtingos dabartinės Švedijos, Suomijos, Estijos, buvusios Prūsijos žemės. Horizonte pasirodantys kuršių laivai anuomet žmonėms sukeldavo paniką. Bet jei laivo priekyje esanti gyvatės ar slibino galva būdavo nuimta, kuršiai plaukdavo su taika“, - kalbėjo K.Perminas.

Tačiau kuršių, kaip ir prūsų, likimas susiklostė vienodai: gentys išnyko.

„Yra skandinavų rašytinių šaltinių, kuriuose aprašomas kuršių susidūrimas su danų vikingais. Pasakojama, kad tik vienas seno kuršio vadovaujamas laivas, išvydus vikingus, nesišvartavo krante ir nesiruošė mūšiui, o pabėgo. Visi kiti, kurie pasiryžo kovoti, žuvo. Žinoma, būdavo atvejų, kai mūšius laimėdavo kuršiai, jie nužudydavo net vikingų kunigaikščius. Reikėtų pažymėti, kad vikingai – ne gentis, o senovinė jūrininkų profesija. Patys skandinavai kuršius vadino vikingais“, - stereotipus apie vikingų sąvoką laužė KU archeologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"