TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Baltijos prospektas drieksis virš tunelių

2012 02 13 6:02

Prieš dešimtmetį Klaipėdos savivaldybės išduoti leidimai statyti degalines ties centriniu įvažiavimu į miestą bado akis Baltijos prospekto projektuotojams. Švarko pritaikymas prie sagos valstybei  papildomai kainuos tris dešimtis milijonų litų.

Visų trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukciją planuojančios bendrovės Tiltų ekspertų centro techninių sprendinių pristatymas Klaipėdos pramonininkams pritraukė tiek dalyvių, kiek paprastai jų susirenka į metines šventes. Visiems rūpėjo, kur planuojami tuneliai, o kur estakados.

Klaipėdos transporto schemą keisiančio objekto statyba ir atidarymas, pasak būrio kalbėtojų, turės milžinišką įtaką bendruomenės gyvenimui ir aplinkai: iš pradžių dėl eismo chaoso, vėliau - dėl pagerėjusių susisiekimo su Neringa bei uosto įmonėmis sąlygų.

Projektui rengti 2008 metais buvo skirta puspenkto milijono litų iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo. Tačiau parinkti sankryžų modeliai klaipėdiečiams sukėlė abejonių, ar jie tikrai patys geriausi. Projektuotojai aiškina turintys prisitaikyti prie esamos padėties. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mano, kad kelti diskusijų, ar projektas nėra "pusiau žalias", nebėra kada, nes su Vyriausybe jau kalbama apie pinigus.

Tarptautinis transporto koridorius

Uostamiesčio administracijos atstovai teigia įgyvendinti projektą pasirengę. Betrūksta mažmožio - maždaug pusės milijardo litų. V.Grubliauskas sako gavęs premjero Andriaus Kubiliaus patikinimą artimiausiomis dienomis formaliai įtraukti Baltijos prospektą į valstybei ekonomiškai svarbių objektų sąrašą ir 2014-2020 metų ES projektų finansavimo programą. Tai būtų pati pirmoji kompensacijos riekė atlyginant nepatogumus už planuojamą miesto teritorijoje statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Vyriausybė pripažįsta uostamiesčio Baltijos prospektą esant valstybei svarbiu. Jis jau turėjo būti rekonstruotas iš 2007-2013 metų ES paramos Lietuvai lėšų kaip tęstinis Jakų žiedo, kuris jau įpusėtas rekonstruoti, transporto projektas.

Pasak miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2003 metais atliktas uostamiesčio transporto eismo tyrimas, o 2007 metais parengta krovinių gabenimo Klaipėdos gatvėmis studija atskleidė šios magistralės reikšmę ekonomikai. Vyriausybė ją pripažino "europinio koridoriaus tęsiniu miesto ribose" ir centriniu išvažiavimu iš būsimojo keleivių ir krovinių terminalo prie naujosios Smiltynės perkėlos. Prognozuojama, kad 2030 metais, jeigu transporto srauto prieaugis sudarytų 3 proc. per metus, Baltijos prospektu pervažiuotų maždaug 270 tūkst. sunkvežimių.

Tuomet, kai buvę atlikti tokie skaičiavimai, dar nežinota, kad atsiras sunkvežimių srautas į bendrovės "Klaipėdos Smeltė" atidarytą konteinerių terminalą, todėl vertinta, kad krovininis transportas Baltijos prospekte sudarys tik penktadalį viso automobilių kiekio.

Kalbėdamas apie tai, kad pietinio išvažiavimo iš uosto perspektyva yra dar tolimesnė negu Baltijos prospekto, kadangi mūsų valstybė prioritetą suteikė žemės ūkiui, dabar reikės žemes iš savininkų išpirkti, A.Mureika apie Baltijos prospektą sakė: "Uostui kelio neužtvenksi. Reikia iškart trijų lygių sankryžų. Ši gatvė nėra vien miesto karkasas, ji - ryšys su uostu. Prisiminkime, kaip atsirado Šiaurės prospektas - šiaurinis išvažiavimas iš uosto. Dabar visi rieda ir nesusimąsto, kiek tai truko ir kiek pastangų miestui kainavo. Tarsi jis toks ir turėjo čia būti. Dėl Baltijos prospekto sankryžų mes nesivėlėme į architektūrinius konkursus, siekėme, kad jos būtų funkcionalios."

Tuneliai ir viadukai

Pagal prioritetus sankryžos sudėliotos atvirkštine tvarka: pirmoji būtų statoma, atsižvelgiant į vykdomą keleivių ir krovinių terminalo statybą, Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža. Rekonstrukcija suskirstyta į du etapus, antrajame numatant kasti Minijos gatvės tunelį. Dėl to ji kainuos brangiausiai, bet techniškai yra aiškiausia. Pasak projektuotojų, visa sankryžos įrengimo kaina gali siekti apie 149 mln. litų.

Labiausiai problemiška Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryža, centrinis įvažiavimas į miestą Vilniaus plentu. Jos rekonstrukcija gali siekti 103,1 mln. litų. Vien iškelti vandentiekio ir nuotekų tinklus kainuotų 26 mln. litų. To nereikėtų, jeigu nuo Vilniaus plento būtų tiesiamas tiltas, o Šilutės plentas liktų tame pačiame lygyje. Tačiau į klausimą, kodėl ir taip žemoje, per lietų skęstančioje vietoje pasirinkta ne estakada, o dar labiau vietą įžeminsianti iškasa, buvo atsakyta, kad labiausiai tam trukdo viduryje Vilniaus plento esanti "Statoil" degalinė. Jos, pasak Tiltų ekspertų centro atstovo Stasio Maciukevičiaus, "neįmanoma iškraustyti", o ir kitapus sankryžos esantis "Nestės" degalinės sklypas turi įteisintą kairįjį įvažiavimą. Dėl to tunelyje teks įrengti galingų siurblių sistemą, kuri šalintų vandenį.

Tačiau Klaipėdos verslininkai, sakydami, jog Lietuvos bėda, kad niekas nieko neprižiūri, pasiliko teisę abejoti, ar šios sankryžos projektas, miestui siūlantis brangią objekto priežiūrą, ateityje keičiamas nebebus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"