TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Baltijos ruoniai vėl puola

2015 03 04 6:00
Baltijos ruonius jau nori medžioti lenkai ir estai, o Lietuvoje tokia galimybė net nesvarstoma. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Pajūrio žvejai jau nebežino, kokiais varpais skambinti, - šiemet vėl pasirodę pilkieji ruoniai atplaukia dar didesniais būriais.

Stintų, menkių ir strimelių žūklautojai liūdnai juokauja, kad Baltijos bangose jų tinklus išdraskančių ruonių bandos didesnės nei laukuose karvių. Aplinkos ministerijos (AM) specialistai tik gūžčioja pečiais ir tikina, kad į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų jūros žinduolių medžioti negalima, o kompensacijų sistemos nėra.

Bėdos nesibaigia

Pastaraisiais metais kiekvieną žiemą ir ankstyvą pavasarį pagrindinė jūros priekrantės žvejų tema būna ne kas ir kiek žuvų pagavo, o kiek prarado. Mat jūroje pradėjus siautėti ruonių gaujoms žūklė tampa tikru iššūkiu ir nuostolinga veikla, kurią lydi keiksmai bei neviltis. „Vėl tų ruonių pilna - daugiau nei karvių laukuose vasarą. Neįmanoma žvejoti, verslas žlunga, seniai svarstome iš jo pasitraukti, nes ruonių negalima medžioti. Švedai, suomiai juos šaudo, o pas mus – saugo valstybė. Kai tik pavasarį ten, šiaurėje, pradeda tirpti ledai, jie pas mus ir plaukia“, - LŽ pasakojo priekrantės žvejys Vytautas Sekreckas.

Jis apgailestavo, kad iki šiol nesugebama įvertinti ruonių žvejams daromos žalos ir neįteisinamos jokios piniginės kompensacijos. „Perkame brangius tinklus, o nuplaukę randame tik skutus ir nugraužto laimikio likučius. Kiekvieną kartą išplaukę prie tinklų sutinkame mažiausiai po 20 ruonių, besisukiojančių aplink juos. Visur jų pilna: nuo Nidos iki Šventosios. Negavome ir jokių atbaidymo priemonių, nieko“, - teigė žvejys.

Šventojoje į jūrą išplaukiantis Antanas Valiukas taip pat sunkiai tvardė emocijas. „Siaubas, baisu čia. Kasmet vis daugėja ir daugėja ruonių. Trys dienos - ir tinklų neberandi. Apie menkes net nekalbu, jos visada būna nugraužtos iki galvos, o jei ruonis sotus – išėstomis kepenimis. Bet dabar strimelės eina: suėda ir jas, net galvų nepalieka. O štai stintas graužia ne bet kaip: nuo uodegos, ikrų kažkodėl neliečia, matyt, nemėgsta. Rasti sveiką sužvejotą lašišą ar šlakį apskritai tapo utopija. Dalis ruonių po vandeniu tinklus ardo, bet virš vandens nuolat kyšo po 5-6 jų galvas“, - pasakojo žvejys.

A. Valiukas liūdnai juokavo, kad į žvejybą, plaukiant tikrinti tinklų, teks pasiimti ir akmenų, nes jokios atbaidymo priemonės ruonių neveikia. „Pripranta prie tų atbaidymo priemonių. Ne vienas mano kolega dar kantriai dirba, bet vis realiau svarsto galimybę pasitraukti iš žvejybos verslo, nes išlaidos tinklams, degalams tampa didesnės nei uždarbis. Kaip išgyvensime, jei randame sudraskytus tinklus ir nugraužtas žuvis?“ – svarstė jis.

Tokius ruonių sudraskytus tinklus su apgraužtu laimikiu randa žvejai. /Lietuvos gamtos fondo nuotrauka

Nėra gulyklų

Atsakingi AM specialistai ne kartą yra teigę, kad „didžiuliai ruonių būriai“ jūroje tėra žvejų žodžiai, neva pilkųjų ruonių išties nėra tiek jau ir daug. Buvo kalbėta apie jų apskaitą, kad baigtųsi spekuliacijos. „Apskaita nebuvo daroma. Matote, užsienio valstybėse ruoniai turi gulyklas, jie išlipa ant kranto, ilsisi ant ledo, todėl juos galima objektyviai suskaičiuoti. O pas mus - nebent vestume pajūryje rastų negyvų ruonių apskaitą: pernai tokių buvo apie 20. Jūroje suskaičiuoti ruonių neįmanoma, nes jie juda: vieni atplaukia, kiti išplaukia, dauguma slepiasi po vandeniu“, - LŽ paaiškino AM Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.

Anot jo, 2013-2014 metais buvo organizuotas ne vienas seminaras ir mokymai, skirti ruonių populiacijos prie mūsų krantų klausimui. „Patirtimi dalijosi specialistai iš Lenkijos, Estijos, Suomijos, Švedijos. Dabar medžioti ruonius galima tik Suomijoje ir Švedijoje, tačiau ir jie nesugeba išnaudoti visų kvotų. Suomijoje galima nušauti 600 ruonių, bet tiek nesumedžiojama. Juk medžioti galima ten, kur jie ilsisi, kolonijose, nes jūroje nušauti ruonį ne taip jau ir paprasta. Tad mūsų atveju medžioklė būtų labai komplikuota. Be to, ruonius pradėjus šaudyti vandenyje, Baltijos bangos išmestų jų kūnus, o tai būtų negerai“, - dėstė aplinkosaugininkas.

Esą žvejams užsienio specialistų pristatytos ruonių atbaidymo priemonės, specialūs tinklai pasirodė neefektyvūs ir per brangūs įsigyti. „Vis dėlto aš pasisakau už atbaidymo priemonių naudojimą. Žinoma, reikėtų pagalvoti ir apie nuostolių kompensavimą, tačiau tai jau Žemės ūkio ministerijos, kuruojančios žuvininkystės verslą jūroje, klausimas. Ji bent kol kas jokių kompensacijų nėra numačiusi. Estai ir lenkai ketina kreiptis į Europos Komisiją dėl leidimų ruonius medžioti, o ar mes taip darysime, negaliu pasakyti“, - tikino specialistas.

L. Budrys pridūrė, kad šiuo metu pastebimas ruonių būrių pagausėjimas Baltijos jūroje ties mūsų krantais susijęs su žuvų migracija. „Jie eina paskui žuvis. Maitinasi, ir vėl plaukia kitur. O jei užtinka žvejų tinklus su laimikiu, įsisuka ir ten. Tačiau ministerija nieko negali padaryti, padėtis išlieka tokia, kokia buvo ir prieš metus ar dvejus“, - pripažino AM valdininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"