TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Baltiškos metalurgijos pėdsakai Klaipėdoje

2015 08 19 6:00
Rastas šulinys bus užkonservuotas ir, esant galimybėms, rekonstruotas. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Daugiau nei mėnesį pietinėje uostamiesčio dalyje esančiame archeologiniame komplekse kasinėjimus vykdantys mokslininkai toliau raško tyrimų vaisius. Praėjusią savaitę netoli kuršiško Žardės piliakalnio aptiktas palyginti retas Lietuvoje priešistorės radinys – geležies rūdai plauti skirtas šulinys. Jo amžius gali siekti 2 tūkst. metų.

Apie 700 kvadratinių metrų ištyrę archeologai aptiko ir daugiau su archajiška gamyba, metalurgija susijusių objektų. Jie liudija senovės baltų sumanumą ir sudėtingas amatų technologijas.

„Norėdami išlydyti geležį mūsų protėviai turėdavo sugaišti mažiausiai keturias penkias paras. Mums pasisekė, kad tyrimų metu šalia geležies rūdos gyslos aptikome ir puikiai išsilaikiusį šulinuką. Tai bus jau antras pelkių rūdai plauti skirtas medinis šulinys, per keletą metų rastas Žardės-Bandužių archeologiniame komplekse“, – LŽ sakė archeologė Ieva Masiulienė.

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų komanda iš viso šiemet planuoja ištirti apie 1,4 hektaro plotą, tad žemė dar gali slėpti ne vieną staigmeną.

Atkasė šulinį

Iš pažiūros nykūs pietinėje uostamiesčio dalyje, už Jūrininkų prospekto, esantys nedirbami laukai yra savotiškas archeologinis rezervatas, jo bendras plotas siekia net 500 hektarų. Geležies amžiuje prie Smeltalės ir Kretainio upių (abi numelioruotos sovietmečiu) gyveno kuršiai, ant trijų piliakalnių stovėjo Žardės, Laistų ir Gibišių pilys.

Šią vasarą archeologai darbuojasi apie 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Žardės piliakalnio nutolusiame plote, jo paskirtis žiloje senovėje buvo ypatinga.

„Dar prieš susiformuojant kuršių genčiai šioje vietoje žmonės buvo įkūrę atskirą gamybinę, ūkinę zoną, o gyveno jie arčiau Smeltalės upės. Būtent tokioje gamybinėje zonoje šią vasarą ir atliekame tyrimus. Jie tik dar kartą įrodo, kad Klaipėdos priešistorė yra labai turtinga ir įdomi. Per daugiau nei mėnesį atkasėme apie 100 su vakarų baltų veikla susijusių objektų“, – pasakojo I. Masiulienė.

Labiausiai mokslininkus nudžiugino neseniai rastas iš storų ąžuolo ir, spėjama, pušies lentų suręstas šulinys.

„Šalia jo – nemaža geležies rūdos gysla, kurią ir rado priešistorės žmonės. Aptikę rūdos jie greta iškasė ir šulinį, iš kurio sėmė vandenį ir tą rūdą plovė. Šulinys buvo atsargiai išimtas, jis bus užkonservuotas ir, esant galimybei, rekonstruotas. Taip pat ketinama atlikti radioaktyviosios anglies tyrimus, kurie leis tiksliai datuoti radinį. Bus ištirtas ir šulinio turinys“, – teigė I. Masiulienė.

2011 metais buvo iškastas unikalus VII-VIII amžių rentininis šulinys, o naujai rastas – jau kitokios konstrukcijos.

Netoli Žardės piliakalnio archeologai atkasė priešistorės laikų šulinį, įrengtą šalia geležies rūdos gyslos.

Šiemet tiriamame plote archeologai aptiko ir pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų – III-IV amžių po Kristaus puodo šukių „lizdą“, keliais amžiais vėlyvesnės keramikos.

Kaip lydė geležį

Lankantis archeologinių kasinėjimų vietoje, tiriamuose plotuose galima išvysti daugybę duobių, kurios iš pirmo žvilgsnio net neprimena mokslinių tyrimų objektų. Vis dėlto kiekviena duobė slepia savotiškus priešistorės knygos puslapius, atskleidžiančius subtilius žmonių veiklos pėdsakus.

Anot I. Masiulienės, dabartinių tyrimų metu jau aptikta kelių rudnelėmis vadinamų molinių aukštakrosnių pėdsakų bei, spėjama, medžio anglies gamybos duobė.

„Prieš tūkstančius metų pasigaminti medžio anglį buvo gana sudėtinga ir tai ilgai trukdavo. Tyrimų medžiaga leidžia geriau suvokti vis dar mįslingus archajiškos ūkinės veiklos procesus“, – teigė KU archeologai, rodydami nemenką duobę, iš kurios traukiami degto molio gabalai.

„Tai gali būti molis, kuris liko po medžio anglies gamybos. Senovėje žmonės išsikasdavo duobę, į kurią tam tikra tvarka sudėdavo malkas. Tuomet jas užpildavo arba žemėmis, užklodavo velėna, arba apdrėbdavo savotišku molio sarkofagu. Vėliau pro angą įmesdavo rusenančių anglių ir stebėdavo. Norint pasigaminti medžio anglį negalima leisti įsiplieksti ugniai, todėl tekdavo mažiausiai tris paras sėdėti ir reguliuoti procesus“, – pasakojo KU archeologai.

Kai medžio anglis būdavo paruošta, ją naudodavo geležiai lydyti specialiai pasigamintose aukštakrosnėse (rudnelėse). Jos būdavo daromos iš molio, cilindro formos, apie metro aukščio ir 10 centimetrų storio sienelėmis. Apačioje būdavo paliekama vieta šlakui ištekėti.

Dugne dėdavo apdegtą, sodrintą ir susmulkintą pelkių rūdą, tada storą medžio anglies sluoksnį, vėl rūdą, vėl anglį. Kaitra rudnelėje turėdavo pasiekti maždaug 1200 laipsnių. Ugnis liepsnodavo viršuje, organinės medžiagos sudegdavo, ištekėdavo šlakas ir po maždaug paros būdavo galima išimti paraudonavusią kritę: aukštakrosnėje susiformavusį geležies gabalą.

„Tačiau ir lydant geležį būdavo rizikuojama, nes rūdoje jos turi būti kuo daugiau. Žardės-Bandužių archeologiniame komplekse esame radę rūdos, kurioje buvo apie 39 proc. geležies, ir tokia ji jau tinkama lydyti. Jei per mažai – geležis tiesiog išteka. Supratus tokius sudėtingus žaliavos gamybos procesus tampa aiškiau, kodėl žiloje senovėje geležis mūsų žemėse buvo taip vertinama ir palyginti brangi“, – kalbėjo I. Masiulienė.

Tiriamuose plotuose galima išvysti daugybę duobių, kurios iš pirmo žvilgsnio net neprimena mokslinių tyrimų objektų.

Mokslininkai aptiko ir keliasdešimt akmeninių grūstuvų, kuriais buvo smulkinama rūda.

Galės palyginti

Kasinėjimuose pietinėje Klaipėdos dalyje apsilankęs vienas labiausiai šalyje patyrusių piliakalnių ir jų gyvenviečių tyrinėtojų dr. Gintautas Zabiela LŽ teigė, jog KU archeologų komandos darbas gali atskleisti naujų ir ypač vertingų duomenų, pirmiausia – apie priešistorės metalurgiją.

„Šulinys ir kiti radiniai yra tikrai verti dėmesio. Žinome bent keletą senovės gyvenvietėje aptiktų šulinių prie Šiaulių esančiuose Lieporiuose. Jie datuoti pirmaisiais mūsų eros amžiais ir taip pat buvo naudojami rūdai plauti. Dabar, turėdami Žardės šulinius ir atkastus ūkinės veiklos, susijusios su geležies lydymu, paminklus, galėsime medžiagą palyginti. Sužinoti, ar skyrėsi technologijos Klaipėdoje ir Šiauliuose“, – sakė archeologas.

Mokslininkas pabrėžė, kad tyrimai uostamiestyje gerokai praplės suvokimą apie senuosius amatus.

„Žinoma, dar anksti apibendrinti kasinėjimų Žardėje rezultatus, nes laukia detalūs radinių tyrimai, bus nustatytas atkastų objektų amžius. Jau žinoma, kad geležį pamario gyventojai mokėjo pasigaminti keli šimtmečiai prieš Kristų. Tikrai ne prie kiekvieno piliakalnio ar senovės gyvenvietės yra randamos tokios didžiulės gamybinės zonos, tad Žardė vien dėl jų yra unikali Lietuvoje“, – kalbėjo praeities tyrinėtojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"