TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Baltosios rožės miesto laukia gera ateitis

2013 08 30 6:00

Alytaus meras Jurgis Krasnickas neabejoja, kad Dzūkijos sostinė tikrai taps vienu patraukliausių šalies miestų, nes čia gyvena rizikuoti nebijantys žmonės.

- Kartais iš Anglijos grįžusiam kokiam alytiškiui išsprūsta, kad Alytus – žlugęs miestas, jame - sugriauta pramonė, armija bedarbių ir didžiausias emigrantų skaičius. Kartais paburbama, kad tai miestas, neturintis savo veido ir nežinantis, kuriuo keliu pasukti. Koks Alytus jūsų, miesto vadovo, akimis?

- Alytus yra puikus miestas, tai pastebi visi jame apsilankiusieji. Ir ne tik užsieniečiai. Tai mato ir į svečius ar pas gimines atvažiavę kitų miestų gyventojai. Pastebi ir sutvarkytas gatves, ir miesto žalumą. Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, tad tenka tik apgailestauti, kad patys alytiškiai akcentus kitur dėlioja. Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Alytuje pramonės nėra. Jeigu suskaičiuotume, kiek šalies ir užsienio verslo įmonių yra įsikūrusių buvusių pramonės gigantų - Eksperimentinio namų statybos, mėsos bei kitų kombinatų patalpose ir teritorijose, bei palygintume su buvusiomis įmonėmis, pamatytume, jog miestas verslo srityje gerokai pažengė į priekį. Žinoma, technologijoms sparčiai tobulėjant, įmonėse dirba mažiau žmonių. Kita vertus, iš dalies toks įspūdis susidaro dėl to, kad užsienio kapitalo įmonės nėra linkusios Lietuvoje reklamuotis.

- Kuo pagrįstas jūsų optimizmas?

- Kai prieš pusę amžiaus Alytus plėtėsi, jame vienas po kito dygo pramonės gigantai – į miestą iš kaimų suvažiavo sunkumų ir išbandymų nebijantys žmonės. Rezultatas žinomas visiems, Alytuje virte virė gyvenimas. Dabar čia gyvena tų drąsių ir sumanių žmonių vaikai bei anūkai. Alytus minimas dėl didelės emigracijos, tačiau tai dar vienas patvirtinimas, kad alytiškiai linkę ieškoti geriausios išeities ir savo gerovę kurti patys. Žmonės, matyt, tuo metu negalėjo savęs realizuoti ir išvažiavo. Dabar situacija keičiasi, dzūkai mato, kad ir Alytuje galima susikurti gerą gyvenimą, užuot lenkus nugarą svetimoje šalyje.

- Kokia kryptimi suka miestas?

- Prioritetais laikome verslo ir investicijų skatinimą, sportinio turizmo infrastruktūros plėtojimą, turimų kultūros, sporto ir gamtos objektų optimalų panaudojimą polisiui. Alytuje daug nuveikta dėl viešųjų erdvių sutvarkymo, naujos infrastruktūros verslui įrengimo, o žmonės liko tarsi šiek tiek primiršti. Todėl 2014-2020 metų investicijų didžioji dalis bus sutelkta į verslą ir žmogų bei jo aplinką.

- Ką nauja reikia sukurti arba panaudoti tai, kas jau esama, kad miestas taptų patrauklesnis?

- Turime didesnes galimybes nei miestų atsigavimo pavyzdžiu laikomi Druskininkai. Tereikia eiti pasirinkta kryptimi, kaip padarė šis kurortas, ir sėkmė neaplenks. Miesto centre pušynų apsuptyje turime Dailidės ežerėlį, jis iki šiol buvo naudojamas tik maudynėms. Dabar aplink šią teritoriją įgyvendiname didžiulį projektą, kurį baigus čia atsiras galimybė įrengti įvairias vandens pramogas, plaukioti valtimis ir baidarėmis. Alytuje yra nemažai dviračių takų, bet beveik nėra sukurtos Nemuno pakrantės infrastruktūros. Turime pramonės parką, į kurį investuoti milijonai litų, bet jo galimybės dar ne visos išnaudotos. Be to, esame pranašesni už LEZ (laisvąsias ekonomines zonas), nes investuotojams galime taikyti didesnes lengvatas. Alytus yra Baltosios rožės miestas, tad gatvėse turi atsirasti šie simboliai. Kiekvienas svečias vien pažvelgęs į juos supras, kad vieši Baltosios rožės mieste. Labiau bus akcentuojamas ir su Alytumi glaudžiai susijęs vaikų rašytojas Anzelmas Matutis. Turime gerų sporto bazių, vyksta pasaulinio lygio varžybų, į kurias atvažiuoja sportininkų komandų, sirgalių, bet dar nėra sukurta turistinė trasa sportiniam turizmui. Trūksta viešbučių. Kol kas išnaudojame vos apie 25 proc. esamų galimybių. Vis dar neasfaltuota apie trečdalį Alytaus miesto gatvių. Reikia pakeisti visą miesto apšvietimo sistemą, kad būtų tinkamai apšviestos visos sankryžos ir užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas. Planuojama, kaip panaudoti didžiules Jaunimo parko erdves, ištuštėjusius vaikų darželius ir mokyklas.

- Kokie investiciniai projektai jau įgyvendinami?

- Kraštotyros muziejaus rekonstrukcija ir aplinkinės teritorijos sutvarkymo projektas. Pradėti parengiamieji pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nemuną statybos darbai, tvarkoma miesto centre esanti Žalioji gatvė. Tačiau svarbiausi yra būsimi projektai. Pateikėme paraišką dėl miesto apšvietimo pertvarkymo ir finansavimo. Jeigu viskas gerai seksis, po dvejų trejų metų Alytus nakties metu bus šviesiausias miestas Lietuvoje. Galvodami apie 2014-2020 metų ES lėšų panaudojimo laikotarpį tikimės, kad pavyks gauti finansavimą didesnės pusės neasfaltuotų miesto gatvių sutvarkyti, naujiems traukos objektų įrengti. Tačiau, kaip jau minėjau, prioritetą teiksime tam, kad lėšas būtų panaudotos pridėtinei vertei kurti, o nauji objektai netaptų našta savivaldybės biudžetui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"