TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Bandė gelbėtis iš skurdo, pateko į spąstus

2016 03 01 6:00
Anot nevyriausybininkų, šiuo metu paramos negauna bent trečdalis žmonių, kuriems jos tikrai reikia. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Savivaldybės viena po kitos giriasi, kad jų teritorijose lieka vis mažiau socialinės paramos gavėjų, tačiau skurdo rizikos lygis Lietuvoje toli gražu nemažėja. Merijos medžioja kiekvieną centą ir, anot nevyriausybininkų, dėl to dažnai nukenčia nuoširdžiai dirbantys, šeimas besistengiantys išlaikyti žmonės.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT), vienijančio 55 nevyriausybines organizacijas, atstovai dėl to neslepia susirūpinimo ir rekomenduoja keisti Piniginės socialinės paramos įstatymą, kad socialinės paramos gavėjai patys būtų suinteresuoti dirbti ir gauti pajamų, o ne vien žvalgytųsi paramos ištiesta ranka. Siūloma iš pajamų sąrašo išbraukti vaikų poreikiams užtikrinti skirtas lėšas, taip pat nustatyti minimalią neperiodinių pajamų ribą.

Paramos išlaidos tik mažėjo

Praėjusiais metais šalies savivaldybėse liko nepanaudota maždaug pusė lėšų, skirtų socialinėms pašalpoms ir būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms. Iš viso 2015-aisiais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti savivaldybėms pervesta beveik 230 mln. eurų. Palyginti su 2014 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, pernai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų sumažėjo vidutiniškai 22,1 proc., išlaidos vien socialinei pašalpai mokėti – 27 procentais.

Tačiau NSMOT ekspertės, Vilniaus universiteto sociologės Jekaterinos Navickės nuomone, tokio didelio masto paramos išlaidų mažėjimas visiškai neatspindi tikrovės ir vis dar sudėtingų ekonominių sąlygų Lietuvoje. „Nuo reformos pradžios 2012 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje beveik nepakito, o taikant žemiausią absoliutaus skurdo ribą net padidėjo iki 7 procentų. Lyginant šį ir paramos gavėjų skaičių matyti, kad šiuo metu paramos negauna bent trečdalis žmonių, kuriems jos tikrai reikia“, – pabrėžė sociologė. J. Navickės teigimu, taip yra dėl to, kad piniginę socialinę reformą vykdančios savivaldybės sutaupytas lėšas gali panaudoti pačios.

Beje, nors įstatyme nurodyta, jog nepanaudotas lėšas savivaldybės turi skirti kitoms socialinėms reikmėms, kai kurios jų, kaip sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, tuos pinigus išleido skoloms grąžinti ar keliams tiesti.

Jekaterina Navickė: "Į skurdo spąstus patekusiems žmonėms užkertamas kelias rodyti iniciatyvą ir gauti papildomų pajamų."/fsf.vu. lt nuotrauka

Gavus pajamų mažėja parama

Viename Marijampolės apskrities miestelyje gyvenantis ir socialinę paramą gaunantis daugiavaikis tėvas LŽ pasakojo, į kokią kuriozinę situaciją pateko, kai pardavė seną, nuolat gendantį šeimos automobilį. Anot vyro, nenaudojamą mašiną jis pardavė, nes norėjo įsigyti naujesnę, kad galėtų kasdien važinėti darbo reikalais. „Už automobilį gavau 250 eurų, ir jie buvo priskaičiuoti prie mūsų šeimos pajamų. Dėl to socialinė parama buvo sumažinta daugiau kaip šimtu eurų. Nepadėjo jokie aiškinimai, kad man, dirbančiam pagal verslo liudijimą, automobilis yra būtina darbo priemonė, nes be jo visai negalėčiau dirbti“, – aiškino vyras.

NSMOT ekspertė J. Navickė tvirtino, kad panašių atvejų, kai šeima, pardavusi seną mašiną ar, pavyzdžiui, karvę, kitokį turtą ir už tai gavusi vieną kitą šimtinę eurų, netenka dalies socialinės paramos, – daugybė. Taip atsitinka ir tuomet, kai, tarkime, atžala vasarą užsidirba eurą kitą. Todėl kyla abejonių, ar dabartinė socialinės paramos skyrimo tvarka neprasilenkia su Socialinės paramos įstatyme deklaruojamu socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti ją tada, kai lėšų labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudoti turimus išteklius. „Tai rodo, kaip į skurdo spąstus patekusiems žmonėms užkertamas kelias rodyti iniciatyvą ir gauti papildomų pajamų“, – pažymėjo ekspertė.

Pasiūlė keisti įstatymą

J. Navickės manymu, būtina keisti Piniginės socialinės paramos įstatymą ir patikslinti pajamų sąvoką. NSMOT siūlo šalies politikams šiame įstatyme iš pajamų sąrašo išbraukti visas vaikų poreikiams užtikrinti skirtas lėšas – vaikų išmokas, stipendijas, alimentus. Pasak jos, panaši praktika taikoma Estijoje, Belgijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kitose Europos valstybėse. Taip pat reikėtų nustatyti minimalią neperiodinių pajamų ribą, į kurią nebūtų atsižvelgiama apskaičiuojant šeimos pajamas, nesvarbu, iš kur – Lietuvos ar užsienio, jos gautos. Derėtų apsvarstyti ir kitas efektyvias priemones skurdo spąstams mažinti, pavyzdžiui, skaičiuojant socialinės paramos dydį neįtraukti dalies darbo pajamų, kaip taikoma Suomijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Liuksemburge.

Pasiūlymus svarstys

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys pripažino, kad šiuo metu galiojantis Piniginės socialinės paramos įstatymas iš tiesų nėra be priekaištų. Seime šis teisės aktas jau ne kartą keistas, ir gali būti, jog teks jį dar tobulinti, nes nuolat paaiškėja įvairių nenumatytų situacijų. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad naujos pataisos bus pateiktos kartu su nauju socialiniu modeliu, bet kol kas komitete jų nematėme“, – teigė Seimo SRDK pirmininko pavaduotojas. Ir pridūrė, kad kai kurie NSMOT pasiūlymai yra svarstytini, tačiau dalis jų kelia abejonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"