TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Bandys detonuoti Kaune tiksinčias bombas

2014 12 02 6:00
Perspėjama, kad net centrinėje Kauno dalyje gali nukristi apie 300 balkonų ir sugriūti ne mažiau kaip 10 daugiabučių. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Kauno centro ir senamiesčio daugiabučius prižiūrinčios įmonės atstovai garsiai prabilo apie katastrofišką jų būklę ir gyventojų nenorą atverti pinigines jiems atnaujinti. O kai kurie savo namus jau renovavę kauniečiai taupiems kaimynams siūlo sekti jų pavyzdžiu - kurti bendriją ir pastatu rūpintis patiems.

Daugumos Kauno centre ir senamiestyje esančių daugiabučių techninė būklė išties apgailėtina ir net grėsminga. Tačiau, išgirdę, kiek daug už jų atnaujinimą reikėtų mokėti pastatą administruojančiai bendrovei „Kauno centro būstas“, gyventojai labiau linkę rizikuoti savo gyvybėmis, nei imtis veiksmų.

Tuo metu Kauno miesto valdžia jau prabilo apie kitąmet numatomą galimybę remti bendrijas, pasiryžusias bent iš dalies renovuoti savo namus.

Gyventojai bijo kilpos

Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gertrūda“ pirmininkas Vaidas Grudis LŽ tvirtino, kad bendrija buvo įkurta būtent norint atsisakyti brangių administratorių paslaugų. Anot jo, iš pradžių baimintasi, ar pavyks surinkti mokesčius, bet vėliau žmonės apsiprato su situacija ir net sugebėjo susiremontuoti dalį pastato stogo.

Kauno senamiesčio gyventoja Olga Kopūstienė LŽ pasakojo, kad gyvena sename, prastos būklės name, tačiau prisidėti prie jo atnaujinimo neketina, nes neturi pinigų. „Gaunu tik pensiją, tad turėčiau kelerius metus nieko nevalgyti ir už nieką nemokėti, kad grąžinčiau skolą statybininkams“, - tikino kaunietė. Ji tvirtino, kad jokie argumentai jos neįtikins pakeisti nuomonės. Juolab kai namo administratoriai pateikia „kosmines“ darbų kainas. „Jiems nereikėjo būti godiems ir išgąsdinti žmonių remontų kainomis. Mūsų kieme žmonės pasikalba apie administratorių plėšrumą, tad dabar jau nebenori nieko apie juos girdėti. Bendrauti su jais - tas pats, kaip galvą kišti į kilpą“, - sakė O. Kopūstienė.

Statistika - klaiki

Su gyventojų pasipriešinimu Kaune susidūrę daugiabučių administratoriai pripažįsta, kad gyventojai jų neklauso, bet perspėja, jog centrinėje Kauno dalyje gali nukristi apie 300 balkonų ir sugriūti ne mažiau kaip 10 daugiabučių.

„Gyventojai apie tai informuoti, tačiau į mūsų organizuojamus susirinkimus jie neateina ir apie pastatų atnaujinimą nieko nenori girdėti“, - patikino Kauno centre daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės „Kauno centro būstas“ direktorė Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė. Jos įsitikinimu, išmėginti visi būdai, galintys priversti žmones susimąstyti apie savo saugumą, tačiau nė vienas jų neveikia. „Per penkerius metus dėl remonto darbų organizavome 465 gyventojų susirinkimus, 1120 balsavimų raštu. Tačiau tik 27 susirinkimai ir balsavimai dėl namų stogų, balkonų, fasadų remonto darbų laikomi įvykusiais. Gyventojų abejingumas lėmė, kad iki šiol suremontavome tik 18 stogų, keturių namų fasadus, dviejų namų balkonus. O tai – tik lašas jūroje”, - pabrėžė bendrovės direktorė.

J. Jurevičiūtės-Balčiūnaitienės teigimu, Centro seniūnijos 48 namų balkonai yra avarinės būklės, o tokių balkonų - apie keli šimtai. Juose matyti atvira laikančioji armatūra, aptrupėjęs tinkas, dalyje balkonų trūksta apsauginių tvorelių. Specialistai perspėja, kad šie balkonai bet kada gali nukristi. Be avarinės būklės balkonų, Kauno centre apstu daugiabučių, kuriems reikia ir kitokio rimto remonto. Šiuo metu 79 namų stogai pralaidūs vandeniui, todėl nuolat užliejamos patalpos. 36 namų fasadai smarkiai aptrupėję, matyti atviri plytų plyšiai. Specialistų teigimu, Kauno centre yra bent 10 avarinės būklės namų, kurie vieną dieną gali net sugriūti. Negaudami gyventojų sutikimo tvarkyti bendrąsias namo konstrukcijas, administratoriai prasčiausios būklės balkonus prevenciškai aptraukė tinklu. Bet nuo griūties tai neapsaugo, tegelbsti nuo atskirų luitų kritimo.

Kalbėdama apie gyventojų abejingumą problemai, J. Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė pripažino, kad statybos darbai Kauno centre ir senamiestyje maždaug trečdaliu brangesni nei kitose miesto vietose.

Turi teisę rinktis

Kauno vicemeras Steponas Vaičikauskas patvirtino, kad katastrofiška daugiabučių būklė ir gyventojų nenoras ką nors keisti ne kartą aptartas su teritoriją administruojančia įmone, bet pripažino, jog veiksmingo sprendimo nerasta.

Politikas priminė, kad gyventojai, nenorintys remonto darbų vykdyti per administratorių, daugiabutyje turėtų kurti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Tuomet tiek pastato atnaujinimo projektą, tiek dokumentus Kultūros vertybių apsaugos departamente jie turėtų suderinti patys. „Žmonės gali rinktis tai, kas jiems priimtiniau, bet sprendimą rasti - būtina“, - patikino S. Vaičikauskas.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Beje, Kauno miesto savivaldybė ne vienus metus skatino gyventojus, kurie imasi savo iniciatyvos. Jie buvo raginami atsisakyti brangių samdomų administratorių paslaugų ir kurti bendrijas, kad patys galėtų rūpintis savo būstu, imtis renovacijos. Daugiabučių namų savininkų bendrijoms pažadėta ne tik kompensuoti įsikūrimo išlaidas, bet ir finansuoti dalį pastatų remonto, jų atnaujinimo darbų. Tačiau šiai gana efektyviai priemonei valdininkai dar 2010-aisiais pritrūko pinigų.

Kauno meras Andrius Kupčinskas pripažino, kad parama besirūpinančioms savo turtu bendrijoms buvo prasminga. Tuomet esą ne tik 100 proc. būdavo padengiamos naujų bendrijų įkūrimo išlaidos, bet ir buvo galima pretenduoti į finansinę pagalbą renovavus pastato stogą, bendrojo naudojimo patalpas, šildymo punktą. A. Kupčinskas priminė, kad neberemti gyventojų nutarta tuomet, kai valstybė ėmė įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo programą JESSICA.

„Kitų metų biudžete vėl ketiname numatyti paramą bendrijoms. Mat valstybės programa remia tik kompleksinį pastatų atnaujinimą, o mes galėtume skatinti ir tuos, kurie aptvarko bent dalį namo“, - sakė A. Kupčinskas.

Tikisi valstybės dėmesio

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė ramino, kad gyventojai, norintys remontuoti avarinės būklės namus ar dalį jų, turėtų nesibaiminti paveldosaugininkų kliūčių, nes pavojų keliantiems objektams taikomi mažesni reikalavimai.

UAB „Kelprojektas“ Tyrimų skyriaus vadovas Saulius Gagieckas LŽ pasakojo, kad dalis Kauno naujamiestyje ir senamiestyje esančių pastatų statyti dar tuomet, kai niekas nė nemanė atlikti grunto, ant kurio iškils objektas, tyrimų. „Apie tai, kad senamiestis yra dauboje, o grunte daugybė požeminių senvagių, tuomet niekas nesusimąstė“, - sakė jis. Specialisto teigimu, tokiose opiose vietose reikėtų atlikti grunto tyrimus ir gyventojams pateikti instrukcijas, kaip sutvirtinti namus. S. Gagieckas neabejoja, kad tokių darbų apmokėti nepajėgs nei patys kauniečiai, nei savivaldybė - tam reikalinga speciali valstybinė programa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"