Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Bangų mėgėjams siūlo specialias zonas

 
2017 08 27 6:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Skęstančiųjų gelbėtojai baigiantis šiam vasaros sezonui į dienos šviesą traukia idėją leisti žmonėms specialiai skirtose zonose maudytis net plevėsuojant raudonai vėliavai.

Ekstremalių pojūčių mėgėjai, ypač rugpjūtį, kai jūra – įšilusi ir vyrauja didelis bangavimas, užplūsta paplūdimius ir nepaiso gelbėtojų įspėjimų. Šiemet raudona vėliava pliažuose iškeliama kaip niekada dažnai.

„Tie žmonės rizikuoja savo gyvybe, ir galima vaikyti, šaukti, grasinti baudomis – nepadeda. Vos gelbėtojai nuvažiuoja tolėliau, šie vėl lenda į siautulingą jūrą. Manau, būtų kur kas protingiau sudaryti jiems sąlygas mėgautis bangomis legaliai ir saugiau, dėvint gelbėjimosi liemenes, prisirišus ilga virve prie kranto. Juos stebėtų mūsų žmonės. Su gelbėjimo liemene dar nė vienas asmuo nėra nuskendęs“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Tačiau jo kolegos Klaipėdoje ir Neringoje nepalaiko tokios iniciatyvos. Jie pažymi, kad taisyklės turi būti vienodos visiems, o išimtys galėtų tik prišaukti nelaimių.

Nenugalimas noras

Pajūrio gelbėtojai pripažįsta, kad kasmet aktuali ta pati problema: poilsiautojai į jūrą traukia net esant dideliam bangavimui. Vieni tiesiog laukia Baltijos šėlsmo, šokinėja per bangas ir patiria ekstremalių pojūčių, o kiti vadovaujasi principu, kad išsimaudyti jūroje yra privalu.

„Blogiausia padėtis susiklosto, kai bangavimas siekia 3–4 balus, pučia vėjas, bet staiga jis nurimsta, o jūra vis dar audringa. Tada žmonės puola į bangas“, – teigė Klaipėdos gelbėtojas Aleksandras Siakis.

Jam pritarė kolegos palangiškiai: atostogas pajūryje pasirinkę žmonės net plevėsuojant raudonai vėliavai žūtbūt trokšta maudynių, nes dėl to ir atvažiavo. Žinant, kokie permainingi būna orai, kaip staigiai gali pasišiaušti iš pažiūros rami jūra, nelaimės pradeda persekioti viena po kitos.

Chaoso alternatyva

„Todėl siūlome įteisinti galimybę išsimaudyti ir tada, kai tai draudžiama daryti, įtvirtinti išimtį teisės aktuose. Būtų specialiai skirtos tam tikros zonos. Prie jų budėtų gelbėtojai. Norėdamas išsimaudyti plevėsuojant raudonai vėliavai poilsiautojas privalėtų vilkėti Europos Sąjungos saugumo reikalavimus atitinkančią liemenę. Ji kainuoja apie 80 eurų. Arba turėtų pats liemenę atsinešti, arba išsinuomoti, jei būtų sugalvota tokią paslaugą teikti. Taip pat pageidautina, kad žmogus būtų prisirišęs lynu. Štai tuomet galbūt išvengtume daugybės nelaimingų atsitikimų“, – svarstė J. Pirožnikas.

Kai maudynės draudžiamos, aštrių pojūčių mėgėjų drausminimas neretai primena kovą su vėjo malūnais. Esą geriau tegul adrenalino fanatikai nesislėptų nuo gelbėtojų ir savo įnorius tenkintų jiems matant.

Šokinėjimas per bangas yra viena mėgstamiausių, bet ir rizikingų pramogų jūroje.

„Tačiau ta idėja, sklandžiusi dar prieš keletą metų, kol kas neįgyvendinama, nes reikia keisti teisės aktus. Dabar nėra jokių išimčių – kai iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama visiems. Esame pateikę pluoštą pasiūlymų Seimui, jie buvo svarstyti komitetuose, bet įstrigo. Kalbu ir apie baudų didinimą, kad už taisyklių nesilaikymą būtų baudžiama ne juokingomis piniginėmis sumomis, kaip yra dabar, o baudomis nuo 300 iki 900 eurų. Tačiau žmonės tam tikrais atvejais labiau linkę mokėti baudas, nei paisyti taisyklių“, – kalbėjo gelbėtojas.

Neva ir dabar nereti atvejai, kai iš tolėliau atvykę poilsiautojai tiesiog siūlosi pasirašyti jokios juridinės galios neturinčius dokumentus, kad patys atsako už savo gyvybę, ir nelaimės atveju neturės jokių pretenzijų gelbėtojams.

„Kartais suprantu, kad visus metus atostogas planavęs, joms taupęs žmogus, atvažiavęs prie jūros, labai nori išsimaudyti. Bet dabartiniai orai vis dažniau tuos norus paverčia neįmanoma misija, nes plevėsuoja raudona vėliava. Poilsiautojas tuomet rizikuoja ir lenda į audringą jūrą. Negalime jo negelbėti, negalime ir leisti maudytis, kai draudžiama, ir jokie raštai čia nepadės. Todėl ir siūlau skirti atskiras zonas maudynėms su liemenėmis“, – dėstė J. Pirožnikas.

Anot jo, būtų galima atitverti 50 metrų ilgio maudyklių plotus Palangoje prie jūros tilto, centrinės gelbėjimo stoties, Šventojoje.

Jokių išimčių

Palangiškių novatoriškos idėjos kitose pajūrio savivaldybėse vertinamos gana skeptiškai. Tenykščiai gelbėtojai nepritaria išimčių įtvirtinimui dabartinėsė taisyklėse.

„Šokinėjimas vilkint liemenėmis specialiose zonose per bangas audringoje jūroje gal ir būtų įdomus vadinamiesiems ekstremalams, bet ar lazda neatsisuktų kitu galu? Tai juk būtų savotiškas maudynių tada, kai tai daryti visiems draudžiama, propagavimas. Gal kartą pabandęs vėliau poilsiautojas eis patirti naujų pojūčių nebe į tą stebimą zoną, o kitur? Manau, kad visiems turi būti vienodos taisyklės, griežta drausmė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas.

Jis tikino niekur pasaulyje nematęs tokio pavyzdžio, kokį siūlo palangiškiai.

„Yra sportui, aktyviam laisvalaikiui skirta zona, kur žmonės gali mėgautis bangomis, skrosdami jas burlentėmis, banglentėmis“, – teigė jis.

Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys taip pat nebuvo linkęs sutikti, kad leidus legaliai dūkti audringoje jūroje sumažėtų pavojingų situacijų.

„Man dėl savo darbuotojų būtų neramu, nes pagal galiojančias taisykles esant bent 3 balų bangavimui gelbėtojams dirbti jūroje draudžiama. Jei kas nors įvyktų toje specialioje zonoje, jūra imtų nešti tolyn ekstremalą su gelbėjimosi liemene, kas tada jį gelbėtų? Tad rizika – per didelė“, – pabrėžė neringiškis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"