Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Bažnyčios neatgaus ir Reformacijos metais

 
2017 03 14 11:30
wikipedia nuotrauka

Jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus Kauno evangelikai reformatai laukia, kada jiems bus grąžinta prieškariu statyta bažnyčia. Tačiau valstybė to daryti kol kas neketina, nors 2017-ieji ir paskelbti Reformacijos metais.

Buvusioje bažnyčioje įrengta Mykolo Romerio universiteto (MRU) sporto salė ir valgykla. Būtent tai – pretekstas negrąžinti maldos namų tikintiesiems. Į pastato antrą aukštą jie įleisti tik kaip kampininkai.

Kauno evangelikai reformatai šiame pastate - tik svečiai./Wikipedia.org nuotrauka

Pasigenda teisingumo

Pačiame Kauno centre, E. Ožeškienės gatvėje, evangelikų reformatų šventovė iškilo 1938–1940 metais už tikinčiųjų lėšas. Bažnyčios projektą 1937-aisiais sukūrė tuometis Kauno miesto Statybos skyriaus vedėjas Karolis Reisonas. Prasidėjus sovietų okupacijai reformatų religinių apeigų taip ir nepavyko surengti, o patys maldos namai buvo nacionalizuoti.

Po karo nugriauta viršutinė bažnyčios bokšto dalis, 1948 metais pastatas paverstas alaus ir tabako fabrikų sandėliu. 1952-aisiais tuometis Kauno miesto vykdomasis komitetas perdavė statinį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kauno specialiajai mokyklai, vadintai milicijos mokykla. Buvusiuose maldos namuose buvo įrengta valgykla ir sporto salė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatas toliau priklausė VRM, kol jame 1998 metais pradėjo šeimininkauti MRU.

„Mums leido naudotis tik antru aukštu – buvusia krepšinio sale. Bet ir joje negalime jaustis kaip šeimininkai“, – „Lietuvos žinioms“ guodėsi Kauno evangelikų reformatų parapijos administratorius kunigas Tomas Šernas.

Pasak jo, dėl bažnyčios susigrąžinimo ne kartą varstytos įvairių šalies institucijų durys, parašyta daugybė raštų, tačiau situacija nesikeičia. Vis aiškinama, kad jei pastatas naudojamas švietimo ir mokslo tikslams, jis negali būti atiduotas religinei bendruomenei, nors sporto salę ir valgyklą priskirti patalpoms, kuriose studentai semiasi mokslo žinių, būtų gana sunku.

„Šiemet sukandę dantis sutarėme su Mykolo Romerio universitetu, kad po penkerių metų jis išsikraustys. Tikiuosi, pažadas bus ištesėtas. Kitu atveju būsime priversti imtis kokių nors viešo protesto priemonių“, – kalbėjo T. Šernas.

Tomas Šernas: „Norėtume bažnyčią remontuoti, bet tik tuomet, kai ji bus grąžinta tikintiesiems.“

Galėtų ir pasitraukti

Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymą, nacionalizuotas turtas negali būti grąžinamas religinėms bendruomenėms, jeigu juo naudojasi švietimo ir mokslo įstaigos. Būtent dėl to tikintieji neatgauna ir Kauno evangelikų reformatų šventovės. „Reikia arba keisti įstatymą, arba atlaisvinti patalpas. Tik tuomet atsirastų galimybė grąžinti bažnyčią“, – aiškino jis.

Tomas Šernas: „Norėtume bažnyčią remontuoti, bet tik tuomet, kai ji bus grąžinta tikintiesiems.“/ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Evangelikų reformatų dvasininkas T. Šernas pasakojo, kad Seimui, Vyriausybei ir prezidentūrai buvo siunčiama daugybė prašymų grąžinti bažnyčią. 2015 metais parapija sulaukė MRU laiško, kuriame šios aukštosios mokyklos vadovai aiškino, esą kitų patalpų sporto salei ir valgyklai universitetas neturi. Bet jis neprieštarautų pasitraukti iš maldos namų, jei valstybė skirtų 400–500 tūkst. eurų kompensaciją, už kurią būtų galima kitur perkelti tiek sporto salę, tiek valgyklą.

Nors nuo to laiko praėjo beveik dveji metai, ir vakar MRU atstovas Vaidotas Norkus „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad kol kas šis klausimas iki galo neišspręstas. Tiesa, vasario 22 dieną Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia ir MRU pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo aukštoji mokykla įsipareigojo, gavusi ir įrengusi analogiškas patalpas, imtis visų būtinų veiksmų, kad religinei bendruomenei be jokių kliūčių būtų atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.

„Esame pasirengę atsisakyti pastato ir atiduoti jį religinei bendruomenei, bet norime patalpų, kuriose būsimi pareigūnai galėtų sportuoti“, – aiškino V. Norkus. Jis pažymėjo, kad MRU neketina iškelti iš Kauno Viešojo saugumo fakulteto.

Reikia remonto

Evangelikų reformatų bažnyčios kompozicija – tradicinės architektūros. Dėl lakoniškų, apibendrintų formų šį statinį galima įvardyti kaip vieną negausios tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdžių. Siauri vertikalūs langai ne tik perteikia praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Kauno architektūrai būdingą dvasią, bet ir suteikia palyginti mažai šventovei vizualiai ją didinantį įspūdį. Deja, pastatas yra labai nukentėjęs.

T. Šernas neslėpė, kad dabar tiesiog gaila žiūrėti į kultūros paveldo objektų sąraše esantį statinį. Nuo fasadinių sienų, bokšto byra tinkas. Pastato vidus taip pat prašyte prašosi remonto. „Norėtume bažnyčią remontuoti, bet tik tuomet, kai ji bus grąžinta tikintiesiems“, – pabrėžė T. Šernas.

Sunku patikėti

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Leonardas Talmontas, iš „Lietuvos žinių“ išgirdęs apie kauniečių evangelikų reformatų nesėkmingus bandymus atgauti prieškariu turėtą nuosavybę, stebėjosi, jog Lietuvoje dar gali taip būti.

„Buvo priimtas įstatymas, kad visoms tradicinėms religinėms bendruomenėms turi būti grąžinti maldos namai. Tai ir reikia daryti. Juk joms buvo grąžinamos ne tik bažnyčios, bet ir įvairūs kitos paskirties pastatai, net mokyklos. Todėl keista, kad iki šiol Kaune evangelikai reformatai neatgauna maldos namų“, – kalbėjo parlamentaras. Jo manymu, pasiteisinimas, esą pastatas reikalingas mokymo įstaigai, vargu ar yra pagrįstas.

Anot L. Talmonto, kai valdininkai nenori ko nors daryti, jie visuomet randa biurokratinių nuostatų savo neveiklumui pateisinti. „Jeigu jau Lietuvoje buvo nutarta kompensuoti žydų palikuonims už prarastą turtą, turėtų būti garbės reikalas grąžinti Lietuvos tikintiesiems išlikusius maldos namus“, – tvirtino politikas. Ir pridūrė, kad jei reikėtų koreguoti įstatymus, Seime, ko gero, daug diskusijų dėl to nekiltų. Tačiau, L. Talmonto įsitikinimu, šioje istorijoje veikiau trūksta tik geros valios.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"