Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Bekelės monstrai naikina paveldą

 
2017 05 26 12:20
Petro Malūko nuotrauka

Suįžūlėję ir jokių taisyklių nepaisantys keturratininkai varo į neviltį paveldosaugininkus – jie vieną po kito fiksuoja archeologinio paveldo darkymo atvejus.

Prieš keletą dienų keturračiais motociklais apardytas Kretingos priešistorės paminklas – kuršių Andulių piliakalnis ir greta esantis alkakalnis.

„Tai padarė vis didesnę grėsmę mūsų archajiškajam valstybės saugomam protėvių paveldui keliantys ratuoti chuliganai. Nevaldomi, nesugaunami, išvengiantys atsakomybės. Valstybė yra visiškai atleidusi vadžias šių transporto priemonių vairuotojų atžvilgiu. Palaida bala, nes keturračiai nei registruojami, nei apskritai vykdoma kokia nors jų kontrolė“, – piktinosi ilgametis piliakalnių tyrinėtojas, archeologas dr. Gintautas Zabiela.

Matydami, kad situacija tampa nevaldoma, žmonės griebiasi savotiško linčo teismo: keturratininkų pamėgtose vietose ištempia plonos vielos kliūtis, į žemę prismaigsto vinių.

Ypatinga vietovė

Kretingai pavadinimą davęs kuršių Andulių piliakalnis stūkso už kelių kilometrų nuo dabartinio miesto. 1253 metų Kuršo dalybų akte minima ten stovėjusi Cretyn pilis, tad ši vietovė laikoma Kretingos lopšiu ir yra svarbi istorijai.

Pavyzdingai tvarkomame Ėgliškių-Andulių archeologiniame komplekse netrūksta ir lankytojams būtinos informacijos: įrengtos pakelės nuorodos į piliakalnį, pastatytas stendas, skelbiantis išsamią informaciją, sargybą eina iš medžio išdrožto kario skulptūra, o Perkūnkalniu vadinamo alkakalnio papėdėje pilkuoja paminklinis akmuo su įrašais. Automobiliais privažiuoti prie buvusios kuršių citadelės neįmanoma, nes visi keliukai užtverti stambiais rieduliais.

Tačiau keturratininkams tai nesutrukdė siautėti valstybės saugomoje vietoje. Labiausiai nukentėjo Perkūnkalnis, mat chuliganai išmaurojo jo šlaitus, palikdami provėžas, apardė alkvietę.

Valstybės saugoma šventvietė iš kitų Vakarų Lietuvos regione išsiskiria gana ryškiu istoriniu šleifu: ji tiesiogiai susijusi su viduramžių metraščiuose aprašytomis kuršių ir Livonijos ordino riterių kovomis.

1263 metais, kaip nurodoma rašytiniuose šaltiniuose, iš dabartinės Klaipėdos, Memelburgo pilies, į Kretingos pilį pajudėjo kariauna, kuriai vadovavo pats pilies komtūras.

Laisvūnas Kvaliauskas: „Baudos už kultūros paveldo niokojimą siekia nuo 300 iki 3 tūkst. eurų fiziniams asmenims, o juridiniams – dar didesnės.“

Tąkart kuršiai atrėmė svetimšalių antpuolį ir paėmė į nelaisvę jauną riterį Konradą Viršingą bei žygio vadą. Jaunuolį kretingiškiai išmainė į priešo nelaisvėje buvusius savo karius, o Memelburgo pilies komtūrą ant to paties alkakalnio sudegino, paaukojo dievams.

Nacionalinė problema

Keturratininkų siautėjimo vietą aplankęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kad piliakalnių niokojimas jau seniai tapo Lietuvos bėda.

„Anduliuose yra lauko informacija ir nuorodos, tad chuliganai tikrai žinojo, kur važinėja, ir, matyt, tuo mėgavosi. Elgesys buvo piktybinis. Tad galima liūdnai konstatuoti, kad keturratininkų savivalės mastas tik didėja“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino mokslininkas.

Keturračiais neseniai išvažinėtas šalia Kretingos stūksantis kuršių piliakalnis ir alkakalnis. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Inspektorius priminė, jog Vakarų Lietuvoje jau užfiksuoti keturratininkų „pasivažinėjimai“ po archeologines struktūras Eketės, Žardės, Valėnų, Imbarės piliakalniuose.

„Ir visoje Lietuvoje jie drasko archajiškojo paveldo paminklus. Blogiausia, kad tuos niekdarius sunku pagauti. Esame ir su policininkais budėję. Raginu visus žmones, gyvenančius šalia piliakalnių, pranešti policijai apie vadinamųjų keturratininkų siautėjimą.

Reikia ugdyti visuotinį nepakantumą tokiems chuliganams, kurie iš savo vaikų atima galimybę matyti išsaugotą istorijos palikimą“, – kalbėjo L. Kavaliauskas. Inspektorius pridūrė, kad baudos už kultūros paveldo niokojimą siekia nuo 300 iki 3 tūkst. eurų fiziniams asmenims, o juridiniams – dar didesnės.

Valstybė nesusitvarko

KPD direktorė Diana Varnaitė teigė, jog prie kiekvieno piliakalnio po sargybinį nepastatysi, todėl būtina šviesti žmones. „Keturratininkų siautėjimas šiuo metu yra itin aktuali problema. Tai tarsi liga, kuriai pagydyti vienas vaistų gali būti švietimas, informacijos sklaida. Tie žmonės nesuvokia paminklo vertės, nesupranta, kad tai – ne šiaip sau kalnai, o prieš tūkstantį metų supilti mūsų protėvių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji ir pabrėžė, jog tik bendromis visuomenės, paveldosaugininkų ir policijos pastangomis įmanoma pakeisti situaciją.

Piliakalnių tyrinėtojas dr. G. Zabiela įžvelgė ir pačios valstybės, jos atsakingų institucijų nenorą pažaboti keturračių vairuotojus. „Dabar šių motociklų niekas neregistruoja, jais važinėjama kur nori, kada nori ir kaip nori. Paveldosaugininkai taip pat turėtų vykdyti aktyvesnį monitoringą, nes esama metų metais keturračiais darkomų piliakalnių“, – dėstė jis.

Laisvūnas Kavaliauskas

Gadina įvaizdį

Kodėl keturračių vairuotojai renkasi būtent saugomus piliakalnius, negalėjo atsakyti ir Lietuvos keturratininkų asociacijos „ATVfanai“ pirmininkas Paulius Vaisneideris.

„Mūsų asociacijos nariai nevažinėja archeologiniuose kompleksuose, nelenda ir į regioninius, nacionalinius parkus, nors ten yra oficialūs keliai. Labai neigiamai vertinu tuos, kurie niokoja piliakalnius. Patys bandome drausminti tokius veikėjus, nes jie gadina mūsų įvaizdį“, – „Lietuvos žinias“ tikino P. Vaisneideris.

Vienas minėtos asociacijos tikslų – siekti, kad keturračiai nekeltų žmonėms neigiamų asociacijų. „Bandėme bendradarbiauti su akcijos „Darom“ organizatoriais, nes daug važinėdami gamtoje matome, kur riogso šiukšlynai. Norėjome pateikti koordinates, nurodyti vietas, tačiau mūsų pagalbos atsisakyta“, – pasakojo asociacijos vadovas.

Jis atkreipė dėmesį ir į valstybės atsakomybę, nes dabar beveik neįmanoma įregistruoti keturračių. „Tėra keli modeliai keturračių, kurie registruojami, o visi kiti tampa nelegalais. Norėtume legalizuoti savo transporto priemones, tik neturime tokios galimybės. Taip susidaro uždaras ratas: valstybė neregistruoja keturračių ir tarsi atsikrato atsakomybės dėl jais padarytų nusižengimų – nereikia nei gaudyti, nei bausti“, – pažymėjo P. Vaisneideris.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"