TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Bendraujant su kaimynais lietuvius lenkia lenkai

2015 09 19 6:00
Olegas Skinderskis: „Randasi galimybė kaliningradiečiams vizą gauti jau ne tik vieniems metams, bet net iki penkerių“. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kas trečias Kaliningrado srities gyventojas apsiperka Lenkijoje, nemažai jų ten ir gydosi, o Kaliningrade veikia Lenkų kultūros centras. Tuo metu Lietuvos ryšiai su šiuo Rusijos eksklavu yra kur kas menkesni nei pietvakarinių mūsų kaimynų.

Toks teiginys nuskambėjo per vakar Marijampolėje vykusį vietos valdžios ir Lietuvos generalinių konsulų Kaliningrade (Rusija) bei Gardine (Baltarusija) - Olego Skinderskio ir Genadijaus Mackelio susitikimą.

Tampa nepatraukli

Nuo rugpjūčio vidurio pareigas pradėjusio eiti generalinio konsulo Kaliningrade O. Skinderskio tikinimu, platesnis bendradarbiavimas su Kaliningrado sritimi įmanomas ne politiniu, bet kiek žemesniu - vietos savivaldos ar įvairių įstaigų - lygmeniu plėtojant kultūrinius, ekonominius ryšius. Mat, priešingai nei likusioje Rusijos dalyje, ten vyksta kiek kitokie visuomeniniai procesai.

Todėl ir kaliningradiečių mentalitetas yra artimesnis Lietuvos ir Lenkijos gyventojų mentalitetui. Vis dėlto pirmenybę jie teikia bendradarbiavimui su Lenkija. Tam padeda ir jau ne vienus metus sėkmingai veikianti vietinio susisiekimo sistema, kai visi Kaliningrado srities gyventojai turi teisę gauti specialius leidimus lankytis Lenkijos pasienio zonoje. Skaičiuojama, kad tokius leidimus turi kone kas trečias kaliningradietis.

Naudodamiesi jais srities žmonės apsipirkti važiuoja į Lenkijoje, pasienyje, pastatytus ir į juos orientuotus prekybos centrus. Ten svečiai palieka milijonus eurų, nes perka ne tik maisto produktus, kasdienės paklausos reikmenis, bet ir įvairią buitinę techniką, kitas prekes.

Pastaruoju metu, silpnėjant Rusijos rubliui, Lenkijoje besilankančių pirkėjų srautas sumažėjo beveik ketvirtadaliu, tačiau nenutrūko. O atvejų, kai į pasienyje su Kaliningrado sritimi esančias Lietuvos parduotuves užsuka pirkėjai iš Rusijos, mažėja. Lietuva jiems tapo nepatrauklia apsipirkimo vieta.

„Lietuva galėtų plačiau pragmatiniu lygmeniu plėtoti kaimyniškus ryšius su Kaliningrado sritimi, taip pat Baltarusija, nes toks būdas yra paprastesnis ir gyventojams priimtinesnis“, - teigė prieš keletą metų generaliniu konsulu Varšuvoje dirbęs, o dabar tokias pat pareigas Gardine einantis G. Mackelis.

Padėtų lankstesnė vizų politika

Abu kaimynų valstybėse dirbantys Lietuvos diplomatai neslėpė, jog plėtoti ryšius su Kaliningrado sritimi, ypač ten gyvenančiais tautiečiais, trukdo tai, kad šiame krašte nėra jokio lietuvių kultūros centro, nors tokias įstaigas turi tiek lenkai, tiek vokiečiai.

„Toks centras jau galėjo būti, bet vietos lietuvių bendruomenė nebuvo vienalytė: vieni jo norėjo, kiti - ne. Todėl dabar bendruomenė neturi jokių patalpų ir prireikus renkasi konsulate“, - pasakojo O. Skinderskis. Jis pabrėžė, kad didelė dalis bendruomenės narių yra jau vyresnio amžiaus ir aktyvi veikla jiems pernelyg sunki našta.

Tačiau lietuvybės sklaidai Kaliningrado srityje galėtų padėti intensyvesni kultūriniai ryšiai, kultūriniai mainai tarp pasienyje su Kaliningrado sritimi esančių savivaldybių, įvairių įstaigų ir analogiškų organizacijų Rusijos eksklave.

Pasak euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktoriaus Gintaro Skamaročiaus, Pietų Lietuvos savivaldybės bei įvairios įstaigos bendradarbiavimo ryšius su Kaliningrado srities savivaldybėmis, švietimo, kultūros įstaigomis palaiko jau daugiau kaip du dešimtmečius. Bendradarbiavimą būtų galima plėsti, jei ne kylančios problemos gaunant vizas.

Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade O. Skinderskis tikino, kad problemų dėl vizų turėtų sumažėti nuo praėjusio pirmadienio Rusijos piliečiams pradėjus išdavinėti Šengeno vizas su biometriniais duomenimis. „Randasi galimybė kaliningradiečiams vizą gauti jau ne tik vieniems metams, bet net iki penkerių. Todėl manyčiau, kad sąžiningai dirbantiems žmonėms gauti vizas bus dar paprasčiau“, - sakė jis.

Balsas tyruose

Bendradarbiavimas su Kaliningrado bei Gardino sritimis galėtų būti finansuojamas ne tik iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų, bet Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Mat yra specialios bendradarbiavimo per sieną programos.

Tačiau, kaip pripažino Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis, jau praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu dalimi šių programų lėšų nebuvo sugebėta pasinaudoti. „Kas gali garantuoti, kad dabar ir vėl taip nebus? Vėl numatoma nemažai bendradarbiavimui skirtų pinigų naudoti valstybės reikmėms - pasienio punktų pertvarkai, nors lėšos turėtų plaukti bendradarbiavimui tarp bendruomenių skatinti“, - teigė jis.

V. Tumelis minėjo, kad Marijampolė kartu su Nesterovo (Kaliningrado sritis) savivaldybe yra parengusi du beveik 2 mln. eurų vertės projektus, kurie turėtų būti įgyvendinami tiek Marijampolėje, tiek Nesterove. Tačiau jau kyla abejonių, ar bus paskelbtas toks šaukimas, kad šie projektai dėl savo apimties galėtų pretenduoti į bendradarbiavimo pasienyje lėšas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"