TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Bendruomeninės organizacijos: mieste prasčiau nei kaime?

2014 05 09 12:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Bendruomenių veikla yra be atlygio, įstatymiškai beveik nereglamentuota, bet plečianti geografiją. Tad ir įstatymai turi būti peržiūrimi, koreguojami.

Tokios išvados prieita penktadienį Seime vykusioje apkrito stalo diskusijoje. Joje kalbėta bendruomenių veiklos ir pilietiškumo plėtros klausimais, siekiant įvertinti bendruomenių situaciją, perspektyvas, numatyti bendruomenių ir savivaldos institucijų bendradarbiavimo galimybių gerinimą.

Seimo Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinės grupės pirmininkas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas diskusijoje sakė, kad bendruomenės auga, nori daugiau veikos, tad įstatymai taip pat turi būti peržiūrimi, koreguojami. „Neturi būti taip, kad susirinkome, varnelę už tai pasidėjome, ir tuo viskas baigiasi“, – perspėjo D.Jankauskas.

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos (LVBOS) pirmininkas Arimantas Jačkauskas pabrėžė, kad organizacijų kūrimąsi ir veiklą labai paskatina specialios programos. Tai ypač svarbu vietovėse, kuriose bendruomeninių organizacijų dar išvis nėra.

„Sąvoka bendruomenė yra traktuojama skirtingai. Tai arba visi gyventojai, gyvenantys tam tikroje teritorijoje, arba aktyviausia dalis vienoje teritorijoje gyvenančių žmonių, kurie buriasi į bendruomenines organizacijas, tačiau jos įstatymiškai nėra reglamentuotos. Mes atstovaujame pastarąsias“, – sakė A.Jačkauskas. Jo teigimu, bendruomeninės organizacijos svarbios, nes organizuoja įvairiu renginius, tvarko aplinką, teikia socialines paslaugas. Jose veikia savanoriai, visuomenės labui dirbantys laisvu laiku, neatlygintinai. Atsiradus tam tikroms programoms, savivaldybių centrų žmonės taip pat subruzdo, ėmė steigti organizacijas, teigė A.Jačkauskas. „Tačiau savivaldybės yra labai skirtingos, o įstatymai viską tempia ant vieno kurpaliaus. Kai kur bendruomeninių organizacijų, aktyvių žmonių iš viso nėra“, – pažymėjo LVBOS pirmininkas.

A.Jačkausko teigimu, Estijoje ir Lenkijoje savivaldos klausimais yra nepalyginamai labiau pažengta, ir palinkėjo mokytis iš šių šalių patirties.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės pavaduotoja, LVBOS tarybos narė Reda Kneizevičienė diskusijoje teigė, kad susiduriama su bendruomeniškumo, savanorystės skatinimo problemomis. Ypač sudėtinga kaimuose rasti aktyvaus jaunimo. Naujas iššūkis kaimo bendruomenėms yra ir socialinės paslaugos. Tarp valdžios ir eilinio piliečio svarbus tarpininko vaidmuo tuomet tenka nevyriausybinėms organizacijoms, sakė R.Kneizevičienė. „Kyla klausimas, ar tikrai institucijos daro veiksmus, kurie skatina bendruomeniškumą. Jų dalyvavimas dažniausiai apsiriboja savivaldybėse rengiamais strateginiais planais. Kaimo bendruomenių dabar yra virš 1700. Yra bendruomenių, kurios neranda kontaktų su vietos valdžia“, – kalbėjo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės pavaduotoja. Sąjunga, jos teigimu, dabar veikia su nuliniu biudžetu, o 1712 kaimo bendruomenių organizacijos dabar vienija apie 85 tūkst. 600 narių. „Tiems žmonėms kartais užtenka tik skambučio ir padėkos“, – sakė R.Kneizevičienė.

Ji taip pat priminė, kad kai kurios bendruomenės netgi lopo savivaldybės biudžeto skyles savo lėšomis. „Žmonėms svarbu, kad kažkokia duobė būtų sutvarkyta, problema išspręsta, ir galiausiai patys tai padaro“, – sakė kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės pavaduotoja. Labai daug, anot jos, padaryta ir programos LEADER pagalba, nors kartais vietos valdžiai ir būna neramu, kad žmonėms patys imasi kažką daryti. LEADER yra viena iš Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvų, skatinanti kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.

Tuo tarpu Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas, LVBOS tarybos pirmininko pavaduotojas profesorius diskusijoje Ramūnas Navickas teigė, kad miesto bendruomenių organizacijos yra gerokai atsilikę nuo kaimo bendruomenių organizacijų. „Bendruomenių stiprinimas yra būtina sąlyga, kad būtų aktyvūs piliečiai. Vilniuje yra 30 organizacijų, turi vienijančią asociaciją – neturi net patalpų. Kaune turi šiokią tokią savivaldybės paramą. Kaimuose virš 80 proc. organizacijų turi savo patalpas, miestuose – vienetai. Kompiuterių, interneto svetainių, interneto ryšį turi mažuma. Tad sunku įsivaizduoti, kaip jos gali bendradarbiauti su valdžia“, – vardijo R.Navickas.

Jis taip pat akcentavo, kad bendruomenės turi savo viziją, strategiją, kurlink pamažu žingsniuojama. Tačiau geri ryšiai su savivaldybėmis, verslo struktūromis, finansavimo šaltinių paieška vis dar lieka įgyvendintinais uždaviniais.

Diskusijoje Seime dalyvavo atstovai iš Seimo Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinės grupės, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Žemės ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"