TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Bendruomenių verslumui skatinti - valstybės lėšos

2006 09 14 0:00
Kai Palangoje baigiasi vasaros sezonas, kurortui gresia nedarbas, tačiau veiklieji ieško išeities.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Turintieji idėjų, kaip kaime įdiegti naują veiklą, tačiau stokojantieji lėšų ją pradėti, turėtų suskubti - greičiau nei per mėnesį parengus projektą jam įgyvendinti galima tikėtis paramos iki 240 tūkst. litų

Pagal Žemės ūkio ministerijos ir Jungtinių tautų vystymo programos susitarimą įgyvendinant projektus bus skatinama darni kaimo plėtra. Ji siejama ir su kaimo bendruomenių organizacinių bei vadybinių gebėjimų didinimu. Sutarta, kad programai įgyvendinti bus skirta apie 553 tūkst. litų. Vieno projekto autoriai gali tikėtis iki 240 tūkst. litų paramos. Tiesa, pretendentams į šias lėšas snausti nebėra kada - projektų paraiškos turi būti paduotos iki šių metų spalio 10 dienos.

Didžiulė paklausa

"Kaimo bendruomenėms suteikiame galimybę patiems sukurti geresnį gyvenimą. Tereikia parašyti paraišką ir ją atsiųsti mums. Lėšų projektui įgyvendinti ieškoti kitur nereikės - bus finansuojama 100 proc. projekto vertės", - teigė Neda Leonavičiūtė, Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkosaugos fondo Mažųjų projektų koordinatorė.

Pasak jos, vargu ar Lietuvoje rasite kitą programą, kuri suteiks visas reikiamas lėšas. Be to, koordinatorė teigė, kad net ir klaidingai užpildyta paraiška neišmetama - padedant specialistams ją galima pataisyti ir toliau dalyvauti projektų atrankoje. Leonavičiūtė sakė, kad jau šiandien pagal pateiktus projektus prašomų lėšų poreikis penkis kartus didesnis nei numatyta skirti pinigų, tačiau pašnekovė teigė, jog dėl to nusivilti neverta. Tie projektai, kurie bus geri, tačiau juos teikusios bendruomenės dar nebus iki galo pasiruošusios juos greitai įgyvendinti, bus atidėti, paliekant teisę tobulinti ir gauti paramą kitais metais.

Nauda bendruomenei

"Lėšų projektams įgyvendinti negali tikėtis privatūs asmenys, tačiau jie, siekdami bendro tikslo - bendruomenės gerovės, - projekte dalyvauja kiekvienas su savo indėliu. Kad bendruomenėje būtų vystomi verslumo projektai, reikia labai rimtos motyvacijos ir stiprios bendruomenės. Tačiau ir per tokius projektus, kaip pažintinio tako įrengimas turistams, galima gauti naudos. Tik reikia surasti žingeidų visuomenės narį, kuris galėtų papasakoti apie vietos įžymybes, kitą narį, galintį teikti nakvynę, trečią - mokantį spausti ekologišką sūrį. Pasidalijus darbais jau galima pretenduoti į programos paramą", - aiškino Leonavičiūtė.

Komisijai atrenkant projektus pagrindiniai kriterijai bus jų ilgalaikiškumas, ar verslo planas duos naudos ne vienam jį rašiusiam asmeniui, o daugeliui bendruomenės narių. Vertinamas ir aplinkosaugos aspektas.

Dažnos klaidos

Bendruomenėms, ketinančioms imtis projektų, Leonavičiūtė patarė pagalvoti, ar pradėta veikla ir tada, kai pasibaigs valstybės skirtos lėšos, uždirbs pinigų. "Projektuose klaidų būna labai daug, tačiau dažniausiai projektus teikiančios kaimo bendruomenės neperskaito bendrųjų reikalavimų, o surašo bet ką. Kita didelė problema, kad aprašydami projekto idėją žmonės nelabai įsivaizduoja, kaip ji iki turėtų būti įgyvendinama, taigi stinga detalumo. Reikėtų plačiau išdėstyti, ką norima daryti ir kokių rezultatų tikimasi", - patarė projektų koordinatorė.

Juda pirmyn

Zita Baniulaitytė dalyvavo vienoje Jungtinių Tautų vystymo programų. Ji pateikė projektą, kuriuo turėtų būti skatinamas retų avių veislės veisimas, taip prisidedant prie tradicinės tekstilės Lietuvoje gaivinimo. "Pradžia visada sunki, - prisiminė Baniulaitytė. - Labiausiai vargome dėl to, kad projektą parengti turėjome labai mažai laiko. Tačiau jau pristačius projektą daug pagalbos jį koreguojant sulaukėme iš projekto koordinatorių, todėl žmonės, nerimaujantys kad nesugebės puikiai pateikti sumanymo, gali nesibaiminti - pagalbos tikrai sulauks".

Sumanymas įkurti klubą, kuriame moterys mokysis paruošti siūlus, o vėliau iš jų austi ar megzti drabužius, interjero puošmenas, kilo dėl nedarbo, užklumpančio Palangą šaltuoju metų laiku. "Išmokusios austi kai kurios moterys jau dabar dirba pagal individualius užsakymus. Turime ambicijų pasiekti, kad iš Palangos žmonės išsivežtų ne tik gintaro, bet ir kokybiškai megztų kojinių ir pirštinių. Tik kol kas trūksta ūkininkų, norinčių auginti retos veislės avių. Tad vilnos stygių tenka kompensuoti siūlais, įsigyjamais iš fabrikų", - pasakojo projekto vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"