TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Beskleidžiant vilties obelį

2014 04 23 13:00
Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo klasės atidarymo šventė. V.Landsbergio fondo nuotraukos

„Auk, vilties obelie, iš mano akių, iš mano lūpų, iš mano delnų (...), o kai ateis neviltis mano rūbais ir mano balsu paprašys, neatiduok jai nei vieno vaisiaus iš mūsų dangaus“, ‒ tokiais Ignalinos rajono poetės Nijolės Bielinienės žodžiais į Seimo salėje susirinkusius svečius kreipėsi meninės raiškos konkurso „Kuo man graži Tėvynė Lietuva?“ dalyviai, Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokiniai.

Ar poetė nėra teisi, ar nebuvo teisūs savo tautinę tapatybę su šiais žodžiais sieję jaunuoliai? Dažnai kalbame apie mūsų šalies skaudulius – mažiau apie gražius dalykus, kurie kurtų šviesesnį rytojų ar bent įkvėptų juo tikėti. Viena gražiausių patirčių, kurios aplankė 23- ejus darbo metus skaičiuojantį Vytauto Landsbergio fondą – tai daugybės geradarių žmonių, sambūrių, organizacijų parama, palaikymas ir pasitikėjimas, kurių dėka modernizuotos Lietuvos gydymo, švietimo įstaigos, suteikta pagalba likimo nuskriaustiems vaikams, našlaičiams, daugiavaikėms šeimoms, jauniems menininkams ir kitiems Lietuvos kultūros kūrėjams.

V.Landsbergio fondo įkūrimo aplinkybės simboliškos. 1991 metais po krauju aplaistytų sausio 13-osios įvykių sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas apdovanojamas Nobelio taikos premija. Nebėra ko pridėti, pasaulis apstulbintas ir šokiruotas. Todėl norėdami išreikšti solidarumą su lietuvių tauta, Norvegijos žmonės suaukoja 3 milijonus norvegų kronų ir šią sumą kaip Norvegų tautos taikos premiją Lietuva minint pirmąsias savo nepriklausomybės atkūrimo metines 1991 metų kovo 11-ąją įteikia Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui V.Landsbergiui. Norvegų padovanoti pinigai padedami į Norvegijos banką. Nusprendžiama, kad, neliečiant pradinio kapitalo, gautos palūkanos bus naudojamos labdarai. Tais pačiais, 1991 metais, fondas pradeda savo veiklą, o Gražina Landsbergienė apsiima organizuoti jo veiklą ir tampa valdybos pirmininke.

„Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje aš turėjau labai daug idealizmo ir maniau, kad nuo šiol vienas kitam būsime atidesni, draugiškesni, rūpestingesni. Norėjau tame dalyvauti. Tikėjau, kad pajusime, jog plėtojame bendruomeninius ryšius, o tai labai svarbu mūsų ateičiai“, ‒ sako ponia Gražina ir taria nuoširdų „ačiū“ visiems prie fondo veiklos prisidėjusiems žmonėms ir įstaigoms iš Lietuvos bei įvairiausių užsienio šalių, kurie plėtojo dabar jau sunkiai suskaičiuojamą paramos projektų gausą.

Fondo įkūrimo pradžioje prieitas sutarimas, kad visos lėšos iš Norvegijos banko ir geradarių paramos bus skirtos medicinai. Taip įgyvendintos medicininės programos, per kurias atnaujintos ligoninės, reabilitacijos centrai ortopedijos ir traumatologijos srityse, teikta pagalba kraujo ligomis sergantiems, veido anomalijų, protinę negalią, klausos ir vystymosi sutrikimų turintiems mažyliams, skatinta neįgaliųjų integracija į visuomenę, profesinis gydytojų tobulinimasis, aprūpintos aparatūra ir medicinine įranga atokesnių Lietuvos miestų ligoninės. Vėliau G.Landsbergienė fondo valdybos paprašo 25 proc. nuo bendros sumos skirti jauniems menininkams. Muzikės, pianistės profesiją turinti moteris prisipažįsta visada jautusi artumą meno kalbai, nuolat jaučiančiai finansinio savo maitintojo stygių. Taip pradedama vystyti jaunųjų menininkų ir meno renginių parama, kuriems skiriamos ir Muzikos ir teatro akademijos profesorės, koncertmeisterės G.Landsbergienės bei paties profesoriaus V.Landsbergio surengtų labdaros koncertų metu suaukotos lėšos.

Žaidimų aikštelės atidarymas Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos kieme.

Fondui plėtojant savo veiklą, nusistatytos dar kelios paramos kryptys. Vandos Prunskienės (JAV) dėka atsiranda Našlaičių globos komitetas, kai ponia Vanda V.Landsbergiui įteikia 10 000 JAV dolerių sumą. G.Landsbergienė norėdama, kad ši suma būtų naudojama sistemingai, įkuria Našlaičių globos komitetą, kuris imasi teikti finansinę pagalbą vieno arba abiejų tėvų netekusiems vaikams, neįgaliems vaikams ir daugiavaikėms šeimoms. Vėliau prie Našlaičių globos komiteto veiklos prisideda dar viena šviesi asmenybė, Albina Prunskienė (JAV). Kitai paramos sričiai paspirtį duoda Julijos ir Emilio Sinkių skirtos tikslinės lėšos Rytų Lietuvos mokyklų kompiuterizacijai bei švietėjiškai veiklai Vilniaus krašto mokyklose, tokiu būdu siekiant skatinti tautiškumą, pilietiškumą, savo krašto ir šalies istorijos pažinimą. Vėliau šiam projektui vadovauti pradeda Albinas Markevičius (JAV). Švietėjiška veikla rūpinasi ir kiti fondo rėmėjai, ypač Laimutė ir Algirdas Stepaičiai (JAV), kurių paaukotais pinigais atnaujinamos Rytų Lietuvos lietuvių mokyklos, skatinamos lietuvių kultūros ugdymo programos. 1991–2013 metais V.Landsbergio fondas paramos medicinai skiria 2 803 039 Lt., menui 4 190 782 Lt., kitoms sritims 612 459 Lt.

Manoma, kad faktai kalba savaime, tačiau, matyt, be širdies pažinimo nesuprastume jų žodžių.

Dar viena kryptis, kuria jau septintus metus eina V.Landsbergio fondas – tai jaunimui skirti meninės raiškos konkursai. Juos galima pavadinti gyvąja fondo šaknimi, liečiančia greitai mūsų šalies dvasią brandinsiančią jaunąją lietuvių kartą. Kodėl aš esu lietuvis, ką man tai reiškia? – susitelkti ties tokiais klausimais raginti mokiniai per 2006–2012 metais organizuotus septynis literatūrinius konkursus. Susitelkti taip, kad patriotizmas neliktų tik abstrakčia sąvoka, o buvimas savo tėvynės patriotu – puošniu žodžių junginiu. Pajausti, kad esu gyvas istorijos dalyvis, o ne stebėtojas, kad mano žodis gali būti svarbus, svarus, kad jis galiu liudyti kitam. „Kai pasakoji auditorijai apie savo šalies istoriją, jautiesi pilnavertis, suaugęs žmogus ir naudingas tėvynei, tai, manau, ir yra patriotiškumas“, ‒ mąsto šiais metais antrą kartą meninės raiškos konkurse dalyvausiantis ir meistrą Vaitiekų, kuris, kaip byloka legenda, statė Šv. Onos bažnyčią Vilniuje, vaidinsiantis Riešės gimnazijos dvyliktokas Arnas Mickevičius.

Šiandieninė Lietuva yra tai, kokie esame, ką turime, tai, kuo būsime. Autentiškai tą, matyt, atskleidžia mūsų vaikai. Daugelis V.Landsbergio fondo organizuotų rašinių konkursų dalyvių nebijo būti ir atvirais, kelti probleminius visuomenės susvetimėjimo, kultūrinio nuosmukio, materializmo, emigracijos, politinių ydų klausimus, kartu pridėdami, kad viduje vis dar yra „švelnūs nacionalistai“ (Tadas Varpučinskas), „kritiškai žvelgia į savo aplinką todėl, kad širdyje gyva meilė gimtajam kraštui“ (Dovilė Varapnickaitė), kad turi „iš naujo įsisavinti pilietiškumo sąvoką“ (Sigita Ivinskytė). Kaip iš tikrųjų reiškia būti piliečiu? Dešimtokas Juozas Skara viename V.Landsbergio fondo rengto konkurso rašinyje apie savo bendraklasius sako: „Visų akyse matau užsidegimą, mokslo pažinimo troškimą, svajonę apie puikią ateitį“. Tikėkime, kad eidami savo gyvenimo keliu, augdami, bręsdami, skaičiuodami trisdešimtuosius nepriklausomybės atkūrimo metus ir dar daugiau, tokie ir išliksime, lyg tie vaikai, labiau norintys pastebėti, pamatyti, užjausti, padėti, labiau užsidegę ir trokštantys, nepamiršę svajoti apie puikią ateitį, nepamiršę, kad mūsų širdys, ne žodžiai, yra didžiausias patriotizmo šaltinis, kaip sako G.Landsbergienė, tokią viltį reikia palaikyti ir nuolat puoselėti.

Na, o man belieka pasakyti, kad greitai, balandžio 27 dieną, Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje V.Landsbergio fondo organizuojamas antrasis meninės raiškos konkursas „Kuo man graži Tėvynė Lietuva?“, skirtas paminėti Vilniaus grąžinimo Lietuvai 75-erių metų sukakčiai, kuriame visi vėl bus skatinami mąstyti, ką reiškia būti savo šalies patriotu. Už suteiktas patalpas konkursui ponia Gražina labai dėkinga Balio Dvariono muzikos mokyklos direktorei Laimutei Užkuraitienei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"