TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Bilietais į laivą tapo vėtrungės

2015 10 03 6:00
Mažieji klaipėdiečiai plukdyti Kuršių mariomis. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Klaipėdoje įgyvendinamas analogų Lietuvoje neturintis edukacinis projektas, įkvepiantis uostamiesčiui dar daugiau jūrinės dvasios.

Visą vasarą moksleiviai piešė savo pačių kurtas tradicinių Kuršių marių burvalčių vėtrunges, o tų kūrinių pagrindu rudenį pagamintos tikros, ant kurėnų stiebų kabinamos vėjarodės.

Apie 60 moksleivių plukdomi po marias kurėnu, papuoštu jų pačių piešinių motyvais sukurta vėtrunge.

Piešinių transformacija

Lietuvos jūrų muziejaus (projekto partnerio - aut.) istorikas ir kurėno „Süd 1“ kapitonas Romaldas Adomavičius pabrėžė, kad įvairiose pamario vietovėse, krantinėse praeivių akis džiuginančios vėtrungės negali būti vertinamos vien kaip aplinkos puošmena.

„Burvaltės vėtrungė - neatsiejama laivo stiebo dalis. Todėl būtų klaidinga formuoti nuomonę, kad šie išskirtiniai Mažosios Lietuvos etnokultūros šedevrai yra tik dekoro elementai. Vėtrungė turi suktis ir ant kurėno stiebo viršaus rodyti vėjo kryptį. Todėl klaipėdiečiai, jau turintys nuostabią vėtrungių alėją Šiauriniame rage, turėtų suprasti ir tikrąją vėjarodės vietą bei paskirtį“, - LŽ sakė jis.

Todėl buvo išvystytas ir Lietuvos kultūros tarybos paremtas projektas, pavadintas „Vėtrungių kelias į marias“. Klaipėdos ir Šilutės rajono Kintų mokyklų auklėtiniai vasarą kūrė bei piešė savo ugdymo įstaigų, klasių ar tiesiog su švietimu susijusias vėtrunges.

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos vėtrungė, sukurta pagal vaikų piešinius.

Anot projekto ir VšĮ „Kintai Arts“ vadovo Lauryno Juodeškos, sertifikuoto vėtrungių meistro, susidurta su nemenku iššūkiu.

„Idėja tokia: vaikai piešia vėtrunges, o mes atrenkame geriausius kūrinius, išskiriame labiausiai vykusius motyvus ir pagal juos pagaminame tikras burvalčių vėtrunges pagal visas jų meistrystės kanonus. Tuomet konkrečios mokyklos vėtrungė pritvirtinama prie kurėno, kuriuo plukdome vaikus į Kuršių mares. Taip ne tik vėtrungė grįžta į jai skirtą vietą, bet ir vaikai pajunta plaukimo išskirtine plokščiadugne valtimi džiaugsmą“, - LŽ sakė jis.

Pirmieji vėtrunges nupiešė uostamiesčio Simono Dacho progimnazijos pirmų-septintų klasių vaikai. Tai seniausia Klaipėdoje mokykla, įkurta dar 1855 metais.

„2014-ieji uostamiestyje buvo paskelbti Vėtrungių metais - pirmąkart į Klaipėdą grąžinta burvalčių vėtrungių kultūra, sukurta nauja tradicija puošti viešąsias erdves vėtrungių alėjomis. Džiugu, kad vėtrungių virusas toliau plinta, o dabar veiksmas persikelia ir ant vandens“, - teigė minėtos progimnazijos direktorė Daiva Marozienė.

Šiemet pagal vaikų piešinius sukurtos dvi vėtrungės, susijusios su S. Dacho progimnazijos simbolika, vaikų sugalvotais elementais, ir jos atiteks pačiai ugdymo įstaigai. Jos kieme nuo praėjusių metų puikuojasi dvi ugdymo įstaigos meistrų pagamintos vėtrungėlės.

Įsimins ilgam

Pirmoji S. Dacho progimnazijos auklėtinių - antrokėlių - grupė į marias kurėnu išplaukė šią savaitę. Jie patys padėjo užkelti ant burės stiebo pirmąją mokyklinę, meistro pagamintą vėtrungę.

„Tai ypatingas projektas, nes vėtrungė tapo tarsi bilietu į pažintį su laivyba, mariomis, senosiomis mūsų krašto žvejų tradicijomis. Tokie dalykai ypač reikalingi klaipėdiečiams. Per savo meniškus darbelius, kurie virto medine burvaltės vėtrunge, jie išvydo miestą, Kuršių neriją nuo vandens. Ne stovėdami kelte, jachtoje, plaukdami kateriu, o plukdomi atstatytu senoviniu Kuršmarių laivu“, - pažymėjo R. Adomavičius.

Kelių valandų kelionės po uosto akvatoriją metu mokinukai sužinojo, kodėl kurėnas yra ypatingas laivas, kaip vadinasi jo dalys, patys kėlė raginę burę, mokėsi specifinių, archajiškų burvaltės terminų, gilinosi į senovinės žvejybos niuansus.

„Per savo piešinukus ir jų pagrindu pagamintą tikrą vėtrungę vaikai turėjo progą pajusti ryšį su savo protėviais, kurie buvo žvejai. Taip nuo mažumės stiprinamos sąsajos su gimtojo krašto tradicijomis, ugdomas patriotizmas, pagarba senovinei kultūrai, jos pažinimas, prisidedama prie to, kad ji būtų gyva. Klaipėda tvirtais žingsniais žengia į vėtrungių populiarinimo citadelės viršūnę. Pernai mieste nebuvo nė vienos vėtrungės, o šiemet net vaikų sukurtas vėlukas sukasi ant kurėno stiebo“, - kalbėjo L. Juodeška.

Anot jo, analogiškas projektas puikiai tiktų ir kitoms pamario „vėtrunginėms“ savivaldybėms.

Šį rudenį Klaipėdoje bus organizuojami dar trys plaukimai kurėnu po Kuršių marias, ąžuolinį burlaivio denį nusės jau kitų klasių moksleiviai, piešę vėtrunges.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"