TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Birštonas su kitais kurortais nesivaržo

2013 07 23 6:00
Nijolė Dirginčienė.

Apie tai, kodėl verta ilsėtis Birštone, kurorto vietos problemas ir kaip jos sprendžiamos kalbamės su Birštono mere socialdemokrate Nijole Dirginčiene.

- Birštonas nuolat lyginamas su Druskininkais. Vis sakoma, kad netoli Kauno esančiame kurorte trūksta aktyvių pramogų, kokybiškų viešbučių, išskirtinių restoranų...

- Tie, kas lygina Birštoną su Druskininkais, klysta. To jokiu būdu nereikėtų daryti, nes kurortai negali būti vienodi, kiekvienas jų turi skirtingą strategiją ir viziją.

Šis laikotarpis kaip tik vadinamas Birštono pakilimu. Manome, kad svečiai turi turėti galimybę rinktis, o norintieji ramiai pailsėti randa ir įvertina tai, ką galime pasiūlyti. Vienas iš labiausiai minimų mūsų kurorto pranašumų – ramybė. Tad tie, kas jos trokšta, Birštone tikrai ras. Juk orientuojamės į gydymą, profilaktiką ir reabilitaciją. Į jaukesnį poilsį. Tai ir yra mūsų išskirtinumas.

- Tačiau besigydantieji ir besiilsintieji kartais norėtų ir reginių, renginių, pavyzdžiui, pašokti.

- Birštone vyksta daug kultūros renginių. Ir vietų jiems organizuoti vis daugėja - neseniai duris atvėrė kurhauzas, rudenį kviesime į naują sporto stadioną. Tačiau vietos gyventojams opesnė problema – apleisti pastatai miesto centre. Atlikome birštoniečių apklausą ir sužinojome, kad šiuo metu tai jiems rūpi labiausiai.

- Ar Birštone daug tokių pastatų?

- Maždaug dešimt, jei kalbėtume apie centrinę Birštono dalį ir tai, kas priklauso savivaldybei. Tačiau manome, kad jau radome būdą išspręsti problemą - numatėme ilgalaikės tokių pastatų nuomos tvarką ir paskelbėme keturių statinių nuomos konkursą. Juos 99 metams verslininkai išsinuomojo už simbolinę kainą – litą už kvadratinį metrą ploto. Tačiau už tai per trejus metus jie turi atlikti nurodytas investicijas į statinį. Jei darbai nepradedami, sutartį galime vienašališkai nutraukti. Jau žinome, kad pirmojo objekto remontas bus baigtas šįmet, pradėti antrojo projektavimo darbai. Likusių dviejų pastatų nuomininkai taip pat rengia reikiamus dokumentus. Verslininkai žada teikti apgyvendinimo paslaugas, atidaryti specializuotą restoranėlį, kino teatrą, nes jo mums labai trūko.

- O koks kitų apleistų pastatų likimas?

- Netrukus paskelbsime trijų pastatų ilgalaikės nuomos konkursą, o likusius parduosime per Turto fondą. Sudėtingesnė situacija susiklostė dėl statinių, kurie priklauso verslininkams. Reikia ieškoti būdų priversti savininkus pasirūpinti pastatais, juos atgaivinti. Juk Birštonui dar trūksta apgyvendinimo, diagnostikos paslaugų.

Geriau išnaudoti turėtume ir mineralinį vandenį. Mūsų kurorte yra 18 veikiančių gręžinių, tačiau yra ir daugybė neveikiančių. Mieste populiari legenda apie gėlo vandens ieškojusį ir tik mineralinio radusį birštonietį.

- Kokios dar problemos kamuoja vietos gyventojus?

- Antroji pagal aktualumą yra užimtumo, darbo paieškos problema. Birštoniečiai mano, kad miestelyje nėra pakankamai darbo vietų. Situaciją kiek pagerino ką tik atidaryta „Eglės“ sanatorija. Pradžioje joje turėtų būti įdarbinta apie 100, vėliau – dar apie 300 žmonių.

Norėčiau pabrėžti, kad Birštonas dabar tik kuriasi. Juk dar pernai neturėjome nė vieno dviračių nuomos punkto, tačiau labai jautėme šios paslaugos poreikį. Šįmet atsirado net trys tokie punktai. Vietos žmonėms darbo vietų daugiau atsiras ir atgaivinus apleistus pastatus, verslininkams ėmus kurti naujas paslaugas, kad ir procedūrų centrus, kurių pagrindas būtų mineralinis vanduo.

- Ar biudžeto pinigų pakanka tokiems norams tenkinti?

- Žinoma, ne. Birštono biudžetas siekia 19 mln. litų. Anksčiau buvome viena iš trijų niekam neskolingų Lietuvos savivaldybių.

Dabar, jei norime plėtoti Europos Sąjungos projektus, privalome investuoti. Tačiau savų lėšų tam neturime, tad reikia atsirinkti, kas miestui yra svarbiausia, ir skolintis investavimui. Suprantama, pasiskolinti galime daug, bet skolą reikės grąžinti. Nenorėčiau dirbti su mintimi, kad „po manęs nors ir tvanas“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"