TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Birutės kalno iššūkis Palangai

2015 06 02 6:00
Pro medžius nuo Birutės kalno dabar matyti tik mažas jūros lopinėlis. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Pajūrio kurorto Palangos laukia apsisprendimas, lemsiantis legendomis apipinto Birutės kalno, kuris yra ir kuršių piliakalnis, likimą.

Archeologai ir paveldosaugininkai siūlo išpjauti visus medžius ant šio kalno ir grąžinti jam XIX amžiaus vaizdą - sutvarkyti taip, kaip pridera piliakalniui. Tačiau Palangos valdžia priešinasi tokiems planams ir tikina, kad žmonės būtų šokiruoti. Be to, esą gaila ir pušų.

„Palangos piliakalnis, kaip kultūros paveldo objektas, yra visiškai neprižiūrėtas, jo nematyti per medžius ir krūmus. Vilnius pirmas žengė žingsnį išlaisvindamas Gedimino piliakalnį. Dabar visi džiaugiasi didingu jo vaizdu. Atėjo metas priimti radikalų, bet teisingą sprendimą ir dėl Birutės kalno“, - LŽ sakė geriausiu šalyje piliakalnių žinovu laikomas archeologas dr. Gintautas Zabiela.

Birutės kalnas - ne mitologinė kopa.

Užmiršta praeitis

Šiuo metu baigiamas įgyvendinti kompleksinio Birutės parko tvarkymo antrasis etapas. Kitais metais turėtų būti pradėtas paskutinis, todėl ateis eilė sutvarkyti ir patį Birutės kalną. Pasak ne vieną Lietuvos piliakalnį tyrinėjusio dr. G. Zabielos, visuomenė labai dažnai pamiršta pagrindinį šio paminklo istorijos momentą. „Tai - pirmiausia kuršių piliakalnis. Tik vėliau ant jo buvo įrengtas alkas, bet pradinė paskirtis - gynybinis įtvirtinimas, ant kurio geležies amžiuje stovėjo medinė pilaitė. Ir buvo net pasagos formos apie 2 metrų aukščio gynybinis pylimas priešingoje nei jūra pusėje. Tad pradėkime Birutės kalną pagaliau vertinti kaip Palangos piliakalnį, o ne kaip kokią nors mitologinę, legendinę kopą, supustytą vėjo“, - kalbėjo mokslininkas.

Jam nesuvokiama, kodėl Palangos merija dešimtmečius nesugebėjo to suprasti, palikdama piliakalnį kone likimo valiai. „Kai nuo piliakalnių pašalinami medžiai, krūmai, atsiveria senovės paminklo didybė, vaizdai nuo jo į apylinkes. O apžėlęs kalnas nieko nepasakoja ir visiškai nedera prie baltiško paveldo“, - pabrėžė G. Zabiela.

Visi medžių šalinimo nuo piliakalnių darbai paprastai sulaukia itin neigiamos ir griežtos vietos bendruomenių reakcijos. Žmonėms gaila sveikų medžių, ir jie piktinasi. „Tačiau medžiai šaknimis ardo archeologinį paminklą ir jį paslepia“, - motyvavo G. Zabiela.

Pušų nesureikšmina

Archeologas siūlo pažvelgti į XIX amžiaus piešinius, kuriuose Birutės kalnas yra plikas, jo aikštelėje stūkso tik koplyčia, o piliakalnis matomas net nuo paplūdimio. „Todėl jį reikia tvarkyti ne kaip Birutės kalną, o kaip Palangos piliakalnį. Siūlyčiau, ne tik medžius iškirsti, bet ir tuos akmeninius laiptus kaip svetimybę demontuoti“, - pastabas dėstė mokslininkas.

Anot jo, iškirtus pušis, atsivertų nuostabūs vaizdai į pajūrį. "Vaizdai ir į patį pušyną aplink Tiškevičių rūmus, gal ir tie rūmai matytųsi. Tai būtų unikali apžvalgos aikštelė turistams“, - tikino G. Zabiela.

Esą norint iškirsti medžius ir demontuoti akmeninius laiptus bei sieneles nereikėtų jokių papildomų archeologinių tyrimų. Piliakalnis jau yra ištyrinėtas Klaipėdos archeologo akademiko Vlado Žulkaus. Jam kasinėjant Birutės kalną pavyko rasti buvusių medinių gynybinių įtvirtinimų liekanų, senovės gyvenvietės pėdsakų kalno papėdėje, unikalią paleoastronominę stebyklą, alką. XV amžiaus pradžios dokumentuose yra aprašomas ir 1161 metų danų karaliaus žygis į Palangą bei jos pilies sudeginimas.

Birutės kalnas 1875 metų piešinyje.

Meras prieštarauja

Nors dar nėra jokių konkrečių Birutės kalno tvarkybos dokumentų ir tam skirto finansavimo, diskusija dėl Palangos piliakalnio atgaivinimo vyksta ir kurorto savivaldybėje.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus laikosi nuomonės, esą žmonės tikrai nesuprastų, jei būtų leista iškirsti visus medžius ant kalno ir jo prieigose. „Taip, XIX amžiuje Birutės kalnas buvo matomas net vaikštant pajūriu, jis buvo plikas. Bet praėjo 100 metų, užaugo pušynai, ant kalno žaliuoja šimtametės pušys. Mes visi, palangiškiai, su jomis augome, jomis grožėjomės. Iškirsti, išpjauti medžius? Nemanau, kad tokį poelgį suprastų vietos žmonės“, - LŽ teigė jis.

Š. Vaitkaus tikinimu, atodangų jūros link Palangoje ir taip yra nemažai, todėl netikslinga aukoti šimtamečių pušų. „Turime Palangos jūros tiltą, kitų vietų, kur atsiveria Baltija. Kita vertus, XIX amžiuje nebuvo ir tokio pušyno, todėl net ir atvėrę kalną vargu ar pasiektume tą romantišką XIX amžiaus vaizdą. Juk tada ir greta kalno nebuvo medžių, o dabar - ištisas, brandus pušynas, kuris visiškai pakeitė kraštovaizdį“, - pabrėžė meras.

Siūlo neskubėti

Paveldosaugininkai primena, kad vilniečiai iš pradžių irgi buvo šokiruoti pokyčių ant Gedimino kalno. Ten taip pat augo šimtamečiai medžiai, tačiau net pykstant visuomenei jie buvo plynai iškirsti atidengiant visą piliakalnį. „Žmonės rėkė, šaukė, piktinosi, o dabar visi džiaugiasi, Gedimino kalnas atsiveria visa savo praeities didybe. Piliakalnių išvaizdos madas turėtų diktuoti archeologai. Juk Birutės kalnas dabar išties yra dingęs. Jis „prarado ryšį“ su jūra, jos nuo šio piliakalnio nematyti, kaip ir jo nuo pakrantės“, - LŽ savo poziciją dėstė Kultūros paveldo departamento (KPD) Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.

Tiesa, jis pažymi, kad Palangos piliakalnio transformaciją reikia atlikti labai subtiliai ir po truputį. „Darbus reikėtų suskirstyti keliais etapais, kad pokyčiai kuo mažiau šokiruotų vietos žmones. Taip, jie priprato prie tų pušų, bet, pabrėšiu, medžių ant piliakalnio negali likti. Jų ten nebuvo, todėl mes ne naikinsime kažką, o atkursime pirminį pilies kalno vaizdą, istorinę tiesą. Žmonės turi tai suvokti. Tačiau tai - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto motinos Birutės vardu pavadintas piliakalnis, tad į pokyčius jame bus reaguojama labai jautriai“, - tikino specialistas.

Anot jo, po emociškai skausmingų darbų naujasis vaizdas ir pakerės, ir bylos apie to objekto istoriją.

Birutės kalno papėdėje - informacija apie kuršių piliakalnį, tačiau jis netvarkomas kaip piliakalnis.

Spręs specialistai

Visų atsakymų, kaip bus elgiamasi su Birutės kalnu, kol kas neturi ir Palangos miesto botanikos parko direktorius Valdas Pakusas. „Tuoj bus baigtas antrasis Birutės parko kompleksinio sutvarkymo etapas. Liks trečiasis, paskutinis, kuris galbūt bus pradėtas kitais metais. Tuomet ir bus priimti konkretūs sprendimai dėl Birutės kalno. Trečiajam etapui ketinama prašyti apie 1 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“, - LŽ sakė jis.

Parko tvarkymą organizuojančio bei prižiūrinčio Botanikos parko vadovas yra linkęs siūlyti išlaisvinti piliakalnį nuo medžių.

„Krūmynai tikrai bus išpjauti. Manau, kad ir dalis senųjų pušų turėtų būti pašalintos, nes jos užstoja visą vaizdą į jūrą ir patį Birutės kalną. Gali būti svarstomi įvairūs variantai, taip pat ir didžiųjų pušų iškirtimas paliekant tik kelias dėl estetinio vaizdo. Tai spręs specialistai“, - teigė V. Pakusas.

Vakarų Lietuvoje nuo medžių jau išlaisvinti Imbarės, Kartenos (abu - Kretingos rajone), Opstainių (Pagėgių savivaldybėje) ir kiti piliakalniai. Šį pavasarį didžiuliai medžiai virto ir Kalniškės piliakalnyje Gargžduose. Lietuvoje suskaičiuojama apie tūkstantį piliakalnių. Pagal jų koncentraciją 100 kvadratinių kilometrų mūsų šalis neturi lygių visame pasaulyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"