TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Biržai tikisi apsieiti be savanorių ugniagesių

2016 05 10 6:00
Daugiau kaip trečdalyje šalies savivaldybių savanoriai ne tik važiuoja gesinti gaisrų, bet ir jau yra išgelbėję žmonių gyvybių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuotrauka

Daugelyje šalies rajonų buriami savanoriai ugniagesiai, kai kuriose vietovėse jau yra ir ne po vieną dešimtį vyrų, pasirengusių bet kurią minutę padėti ištikus nelaimei. Tačiau Biržų rajone savanorių ugniagesių nėra nė vieno, nes ir vietos politikai abejoja, kad jie apskritai reikalingi.

Biržų rajono politikai abejones motyvuoja tuo, kad kol kas yra daug neaiškumų dėl ugniagesių gelbėtojų savanorių finansavimo. Be to, teigiama, neva kaimuose nebeliko vyrų, kurie galėtų pirmi atskubėti į nelaimės vietą ir padėti ugniagesiams. Tuo metu kituose šalies rajonuose savanoriai ugniagesiai ne tik padeda gesinti gaisrus, bet ir gelbsti žmonių gyvybes.

Norinčiųjų pagelbėti neatsiranda

Jei Biržų rajone šiomis dienomis kiltų gaisras, savanoriai ugniagesiai neatskubėtų gesinti liepsnų, tad nelaimės ištiktiesiems tektų laukti kaimuose dirbančios ugniagesių komandos arba Biržų rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Mat šiame rajone, ko gero, vieninteliame visoje Lietuvoje, savanorių ugniagesių paprasčiausiai nėra.

Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Kęstutis Vaičaitis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad savanoryste buvo susidomėję vos keli vyrai, tačiau noro tapti ugniagesiais gelbėtojais nepareiškė nė vienas. „Ir ūkininkai sunkiai suranda vyrų, kurie galėtų pagelbėti jų darbuose. Be to, sunku įsivaizduoti, kas atsitiktų, jei per javapjūtę ūkininkui ar jam talkinančiam vyrui prireiktų važiuoti gesinti gaisro. Negi jie turėtų palikti kombainą laukuose?“ – retoriškai klausė K. Vaičaitis. Anot jo, savanoriais galėtų tapti profesionalūs ugniagesiai, tačiau iš gaunamo atlyginimo, dažnai minimalaus, jie negali išmaitinti savo šeimų, todėl daugelis jų dirba papildomai: kai kas, pavyzdžiui, remontuoja automobilius, o kai kas ūkininkauja.

K. Vaičaitis pasakojo, kad rajone šiuo metu vis dar yra Germaniškio, Nemunėlio Radviliškio, Smilgių, Kirdonių, Kratiškių, Kupreliškio, Papilio, Vabalninko ugniagesių komandos. Jose dirba po devynis ugniagesius, todėl gavus iškvietimą yra galimybė vykti dviem ugniagesiams. Tik retkarčiais važiuoja vienas jų, kitam susirgus arba atostogaujant. Anksčiau, kai komandose dirbdavo po 10 ugniagesių, tokių atvejų nepasitaikydavo. Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas neslėpė nuostatos pirmenybę teikti profesionalams, o ne savanoriams.

Netenkina finansavimo mechanizmas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų skaičiavimais, Biržų rajone reikėtų apie 250 savanorių ugniagesių. Tačiau rajono vadovai abejoja, ar jie išvis reikalingi. „Rajono politikai ugniagesių savanorystę aptarinėjo ne kartą. Jai turėtų pritarti ir rajono taryba, bet ši pritarimo nedavė“, – teigė Biržų rajono vicemerė Irena Varzienė.

Pasak vicemerės, savivaldybės tarybai daugiausia abejonių kelia savanorių ugniagesių finansavimas. Biržiečiai nuogąstauja, kad savanoriams teks mokėti iš savivaldybės biudžeto, kuriame tokios išlaidos nenumatytos. I. Varzienės teigimu, Biržai jau turi skaudžios patirties, kai prieš trejus metus siūlyta panaikinti dalį ugniagesių komandų. Tuomet buvo reikalaujama panaikinti iš pradžių keturias, vėliau – tris Biržų rajono ugniagesių komandas. Tačiau rajono vadovams neskubant vykdyti reikalavimų buvo panaikinta vos viena komanda – Medeikių. „Turėdami tokią patirtį, labai atsargiai vertiname ir dabartinį savanorių ugniagesių būrimo vajų. Pritartume pereinamojo laikotarpio paskelbimui, kad būtų galima įsitikinti naujos sistemos progresyvumu ir nauda gyventojams“, – sakė vicemerė. Ji pabrėžė, kad kaime darant pertvarkas reikėtų vadovautis ne vien racionalumo principu, bet ir siekti, jog kaimo gyventojai jaustųsi saugūs. O stabili profesionalių ugniagesių komandų veikla kaimuose esą būtų toks saugumo garantas.

Vienintelis šalyje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Operatyvaus valdymo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šiuo metu ugniagesiai savanoriai aktyviai veikia jau daugiau kaip trečdalyje šalies savivaldybių. „Biržų rajonas, matyt, šalyje yra vienintelis, kurio politikai nusistatę prieš savanorių ugniagesių veiklą. Kitur sutartys su savanoriais ugniagesiais sudarinėjamos gana sparčiai, ir savanoriai ne tik važiuoja gesinti gaisrų, bet ir jau yra išgelbėję žmonių gyvybių“, – sakė D. Gurevičius. Jis pasakojo apie kovo pabaigoje Telšių rajone nutikusį atvejį, kai atsitiktinai pamatęs pro buto langą besiveržiančius dūmus savanoris ugniagesys Vladas Paulauskas išnešė iš buto dūmais apsinuodijusį žmogų, o paskui iškvietė ugniagesius ir padėjo jiems užgesinti beįsiplieskiantį gaisrą.

PAGD direktoriaus Remigijaus Baniulio teigimu, pertvarka priešgaisrinės apsaugos sistemoje yra būtina, nes dabartinę sistemą valstybei išlaikyti yra per brangu. Pavyzdžiui, Estijoje kaimo ugniagesiams skiriama 1,5 mln. eurų, o Lietuvoje – 19 mln. eurų. Deja, anot PAGD vadovo, ir tokie nemenki pinigai reikiamo efekto neduoda – didinamo finansavimo lėšos panaudojamos atlyginimams didinti, o investicijoms į techniką pinigų beveik nelieka. „Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, iki šiol išlaikiusi tokią neveiksnią sistemą. Ją būtina pertvarkyti, tai duos naudos ir gyventojams, ir kaimo ugniagesiams, mat bus galima atnaujinti įrangą, techniką“, – teigė R. Baniulis.

Pinigų išties trūksta

PAGD Operatyvaus valdymo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininkas D. Gurevičius pabrėžė, kad lėšų tiek savivaldybių priešgaisrinėms apsaugos tarnyboms, tiek ir savanoriams ugniagesiams išlaikyti skiria valstybė. Pinigai yra atiduodami savivaldybėms – valstybės perduotai priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti. „Iš jų turėtų būti mokama savanoriams už jų triūsą“, – sakė D. Gurevičius.

Tai, kad šių lėšų nepakanka, pripažįsta daugelio šalies savivaldybių vadovai. „Bet kokios reformos pradžiai reikalingos papildomos lėšos, o ugniagesių komandas papildyti savanoriais ugniagesiais norima tam neskiriant papildomo finansavimo. Dabar lėšų gauname tik tiek, kiek turėtų būti skiriama komandoms išlaikyti. O juk pinigų reikia ir savanoriams parengti, juos išmokyti“, – pabrėžė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Jis pažymėjo, kad nors savanorių ugniagesių veiklai aplinkybės yra palankios, pavyzdžiui, turima technika labai pasenusi. Be to, kol kas neišspręsti ir kai kurie kiti klausimai – savanorių ugniagesių atsakomybė už kokybišką darbą ar naudojamo inventoriaus saugumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"