TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Bloga romų padėtis

2015 11 19 10:45
Taboras Vilniuje. LŽ archyvo nuotrauka

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu 2015 m. balandį atliktas sociologinis tyrimas „Romų tautybės asmenų padėtis lyginant su kitais šalies gyventojais“ atskleidė, jog romų padėtis beveik visais aspektais yra žymiai blogesnė, nei vidutiniškai Lietuvoje.

Romai labiau skursta, dažniau neturi darbo, 3 kartus rečiau yra savo būsto savininkai, daug rečiau turi skalbimo mašiną, kompiuterį ar automobilį. Jie daug dažniau negalėtų sumokėti nenumatytų išlaidų, yra mažiau išsilavinę, septynis kartus dažniau gyvena nusikaltimais, smurtu ir vandalizmu garsėjančiame rajone, dvigubai rečiau galėtų sau leisti atostogauti ne namuose, jų vaikai tris kartus rečiau lanko darželius. Iš viso apklausta 521 romų tautybės asmuo – tai ketvirtadalis visų romų tautybės asmenų, gyvenančių Lietuvoje.

Romų namuose gyvena dvigubai daugiau asmenų, nei vidutiniškai Lietuvoje. Absoliuti dauguma romų namų ūkių (92 proc.) negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų. Nors dauguma jų turi telefoną ir televizorių, tačiau kompiuterį turi automobilį romai turi 2–2,5 karto rečiau, nei vidutiniškai šalyje. Vienam romų namų ūkio nariui per mėnesį tenka 4 karus mažiau pinigų (78 EUR; šalies vidurkis – 326 EUR).

Tyrimai atskleidė, jog tarp romų yra didesnė nebaigusių pradinės mokyklos ir neraštingų asmenų dalis (24 proc., šalies vidurkis 2011 m. – 10 proc.), mažesnė pagrindinį ir aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų dalis (32 proc., šalies vidurkis – 49 proc.). Beveik ketvirtadalis respondentų (23 proc.) nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. buvo bent vienas atvejis, kai jie negavo medicininės konsultacijos, nors jos reikėjo (šalies vidurkis – 5 proc.).

Lyginant su 2011 m. surašymo duomenimis, kiek didesnė romų dalis nurodė esantys ekonomiškai aktyvūs (2015 m. 11,6 proc., 2011 m. – 6 proc.), tiesa, romų nedarbo lygis taip pat kiek padidėjo ( 2015 m. 38 proc., 2011 m. – 34 proc.). Darbo rinkoje aktyviau dalyvauja vyrai nei moterys – tarp dirbančiųjų yra kiek daugiau vyrų nei moterų (15 ir 9 proc.), vyrai dažniau nurodė esantys bedarbiais (48 ir 32 proc.). Gana didelė romų dalis nurodė nedirbantys dėl negalios (10 proc.; šalies vidurkis 5 proc.).

Romų tautybės asmenys susiduria su kelis kartus didesne skurdo rizika nei vidutinis šalies gyventojas – skurdo rizikos lygis romų grupėje siekia 75 proc., tuo tarpu šalies vidurkis –21 proc.). Daugiau kaip du trečdaliai (68 proc.) 15 metų ir vyresnių romų negali sau leisti pakeisti nusidėvėjusių drabužių naujais, nedėvėtais drabužiais (šalies rodiklis – 24 proc.), pusė apklaustųjų negali sau leisti turėti dvejas tinkamų batų poras – vieną šaltam, kitą šiltam metų laikui (šalies rodiklis – 2 proc.).

Apklausoje vaikai ir jaunimas iki 20 metų sudarė net 57 proc. respondentų, o 3–16 m. vaikai – 41 proc. visų apklaustųjų. Todėl tikslinga atidžiau pažvelgti į šios amžiaus grupės romų tyrimų rezultatus. Atskleista, jog romų vaikai lopšelių beveik nelanko ir yra prižiūrimi šeimose. 3–6 m. vaikų grupėje darželį lanko apie trečdalį vaikų (33 proc.). Priešmokykliniame ugdyme (6-mečių grupėje) dalyvauja tik 29 proc. romų vaikų. Daugiausiai (per 60 proc. vaikų) darželį lanko Vilniuje ir Ukmergėje. Romų vaikai darželių visai nelanko Kybartuose, Prienuose, Jonavos r., Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje.

7–11 m. vaikų grupėje mokyklos nelanko 15 proc. vaikų. Didžioji dalis nelankančiųjų – jauniausioje 7–8 m. grupėje. 9–11 m. vaikai (išskyrus 1 atvejį) visi lanko mokyklas. Nuo 9 m. ima ryškėti atsilikimas metuose pagal klases: 66 proc. devynmečių yra 1–2 klasėje (turėtų būti trečioje); 74 proc. dešimtmečių yra 1–3 klasėje (turėtų būti ketvirtoje); 80 proc. vienuolikamečių yra 1–4 klasėje (turėtų būti penktoje).

47 proc. 7–11 m. grupės vaikų lanko vaikų dienos centrus ar būrelius po pamokų ar pailgintos dienos grupes. Neformaliajame ugdyme aktyviausiai dalyvauja 9–11 m. vaikai. Aktyviausiai dienos centrai, būreliai lankomi Ukmergėje, Vilniuje, Panevėžyje ir Eišiškėse. O Kybartuose, Prienuose, Jonavos rajone, Kaune ir Marijampolėje romų vaikai neformaliame ugdyme visai nedalyvauja.

Mokyklą lanko visi 12–13 m. vaikai romai. 14–15 m. amžiaus grupėje mokyklos nelanko 18 proc. vaikų, o iš šešių 16-mečių, mokyklą lanko tik vienas vaikas. 41 proc. vaikų dalyvauja neformaliajame ugdyme. Popamokinėje veikloje dažniau dalyvauja 12–14 m. vaikai (51 proc.). 15–16 m. vaikai neformaliame ugdyme dalyvauja rečiau (tik 17 proc.).

Tyrėjų pateiktose rekomendacijose apie vaikų ugdymo gerinimą siūloma ypatingą dėmesį skirti 5–6 metų vaikams ir jų dalyvavimui ankstyvame ugdyme, ugdymą mokykloje pradėti laiku (nuo 7 metų). Stiprintina ankstyvo pasitraukimo (fiksuojamas nuo 14 m.) iš ugdymo sistemos prevencija – čia būtini įvairūs kompensaciniai mechanizmai (profesinis, alternatyvus ugdymas, antrojo šanso ar jaunimo klasės ar mokyklos ir pan.). Rekomenduojama stiprinti ir vaikų dalyvavimą vaikų dienos centruose, neformaliajame ugdyme; atkreipiamas dėmesys į būtinybę bendradarbiauti su tėvais. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į pasyvių paauglių (14–16 m.) problemą – jiems reikia tikslinio dėmesio, pritaikytų veiklų.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigia, jog sėkmingesnei romų integracijai labai trukdo ir neigiamos nuostatos romų atžvilgiu; dėl to šios grupės narių diskriminacija visuomenėje yra labiau pateisinama arba apskritai nepastebima. Todėl, be kita ko, būtina švieti visuomenę bei kovoti su stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis, kurios veda į nepelnytą romų atskirtį ir diskriminaciją. Kontrolierė pažymi, kad nors romų atskirtis yra didelė, skundų dėl jų diskriminacijos gaunama mažai: 2011 m. gautas 1 skundas, 2012–2014 m. – po 3 skundus kasmet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"