TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Budins svietą Šaktarpiu

2014 04 09 6:00
Rusnės saloje šiemet vyks egzotiška, jau jubiliejinė pavasario šventė Šaktarpis. Laimutės Putriuvienės nuotrauka

Rusnės saloje (Šilutės r.) šį šeštadienį jau dešimtą kartą vyks bendruomenės ir visuomenės šventė egzotišku pavadinimu Šaktarpis. Toks renginys neturi analogų Lietuvoje ir kasmet pritraukia tūkstančius svečių.

Lietuvoje yra vieta, kurioje gyvenama pagal savotiškus sezoninius dėsnius. Čia pavasario pradžia pasitinkama taip, tarsi vasaros sezonas kurorte. Norint suprasti, kodėl rusniškiai net nelaukdami šiltų dienų puola linksmintis ir kviečia svečius, reikia įsigilinti į etninio lietuvininkų žodžio šaktarpis prasmę.

„Taip buvo vadinamas metas, kai nei ledu, nei bradu negali keliauti. Kai Kuršių mariose ir upėse juda ledai, žmonės – įkalinti savo namuose, negali keliauti nei ledu, nei plaukti vandeniu, nes jame pilna pavojingų ekečių. Manoma, kad šaktarpis kilęs nuo klojamų šakų per potvynį tiesiant laikinus keliukus. Tačiau Rusnės, Nemuno deltos gyventojams tai buvęs ypatingas metas“, - LŽ pasakojo Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė.

Šaktarpis būdavęs ypač žiaurus metas Kuršių nerijos kopininkams, kurie, būdami skurdaus krašto gyventojai, kasmet turėjo jį ištverti. Nei žvejoti, nei keliauti nebuvo įmanoma, teko net badauti arba misti rudenį sūdyta varniena, likusiomis atsargomis.

"Ta­čiau Ne­mu­no del­to­je – vi­sai ki­to­kia si­tua­ci­ja. Rus­nės sa­los ir apy­lin­kių gy­ven­to­jai, va­di­na­mie­ji žu­vi­nin­kai, bū­da­vo la­bai ge­rai pa­si­ruo­šę šak­tar­piui: tu­rė­da­vo ir žu­vų, ir bul­vių, taip iš anks­to ap­si­rū­pi­nę lauk­da­vo, kol upės ir ma­rios at­si­kra­tys le­dų sang­rū­dų. Šaktarpis rusnės salos gyventojams ypatingas. Tai didžiausių darbų metas, vienintelis laikas, kuomet galima megzti, taisyti, adyti, lopyti tinklus, juos smaluoti, rūkyti kamine, drožinėti vėtrunges, mergvakario sietynus, ruoštis pavasario sezonui, t.y. padirbti visus darbus, kurie nespėjami žvejybos metu. Tai jokiais būdais ne linksmybių, o laukimo ir išgyvenimo metas.

Dabar tai bendruomenės šventė, nes pagarba praeičiai gali būti perduodama įvairiais būdais."

Dabar tai bendruomenės šventė, nes pagarba praeičiai gali būti perduodama įvairiais būdais."

Tradiciškai šventinis šumulys vyks prie 1914 metais atidaryto (1944 metais susprogdinto) Peterso tilto vietos, prie senojo pašto pastato. Anot Rusnės seniūnijos bendruomenės atstovo Raimondo Plikšnio, bus ir žuvienės, ir žvėrienos, ir įvairiausių košių, amatininkai žies puodus, dirbs kalviai, bus kalbama savita šišioniškių (lietuvininkų) tarme. Intriguoja tai, kad ketinama supinti ir „palinkėjimų tiltą“ (jis vadinsis „pavėlijimų tiltu“) iš vadinamųjų triušių (nupjautų nendrių), bus pristatyta Šaktarpio vėliava, vyks šokiai, vaikai galės piešti ant laivų, marginti kiaušinius.

„O kulinarinio paveldo patiekalus bus galima paragauti tik už Rusnės markes, kurių viena kainuos 3 litus. Veiks ir pinigų keitykla. Ypač kviečiame atvykti stebėti parskridusių paukščių, kurių dabar Nemuno žemupyje - daugybė“, - kvietė Šilutės muziejaus etnografė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"