TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Buriama nerijos kopų gelbėtojų kariauna

2016 09 03 6:00
Pilkųjų kopų masyvai Kuršių nerijoje atima žadą, tačiau siekiant juos išsaugoti reikia pagalbos. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Visą rugsėjį Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) vyks savanorystės akcija – žmonės kviečiami padėti vaduoti pilkąsias kopas iš pušų ir kitos sumedėjusios augmenijos glėbio. Talkos numatytos ir tose vietose, kuriose paprastai lankytojams vaikščioti draudžiama: įspūdinguose Naglių bei Grobšto rezervatuose.

„Esama tam tikro paradokso. Anksčiau nerijai grasino smėlio audros, pustymai, todėl pusiasalis buvo metodiškai apželdinamas pušaitėmis. Dabar situacija kitokia: medžiai, plėsdamiesi į kopas, naikina kraštovaizdį. Jei nieko nebūtų daroma, pilkosios kopos ilgainiui virstų mišku, netektume nuostabaus estetinio vaizdo, todėl erdvių atvėrimas yra itin svarbūs. Savanorių pagalba – itin reikšminga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KNNP direktorė Aušra Feser.

Akcijos organizatoriai pasirūpino talkininkų apgyvendinimu: nakvynė vienuose Nidos poilsio namų asmeniui tekainuos 5 eurus.

Akcijos metu kertamos ir raunamos pušaitės, renkamos šiukšlės./"Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Ratas apsisuko

XVI-XVIII amžiais Kuršių nerija alinta karų, dėl to buvo beveik sunaikinti miškai. Pusiasalis virto vėjo pustoma dykyne, po smiltimis palaidotas ne vienas kaimas. Tad reikėjo rasti būdų sutramdyti šį procesą.

Prieš 200 metų, bandydami apsisaugoti nuo smėlio audrų, išradingi žmonės ėmėsi daugiau nei šimtmetį trukusių apsauginio (jūrinio) kopagūbrio formavimo darbų. Jo paskirtis – sulaikyti jūros išmetamą smėlį, neleisti jam skverbtis į nerijos gilumą. Kartu pats pusiasalis pradėtas apželdinti kalnapušėmis.

Anot KNNP direktorės A. Feser, dabar tenka imtis priešingų veiksmų: vaduoti kopas nuo sumedėjusios augmenijos plitimo.

„Parko darbuotojai nuolat atlikdavo ir atlieka kraštovaizdžio formavimo, jo natūralios būklės palaikymo darbus, tačiau kopos – ypatingas atvejis. Kasmet vis užauga pušaitės, ir kopos apželia sparčiai. Todėl prieš keletą metų nuspręsta į talkas kviesti savanorius. Jie rauna, kerta pušis ir vaduoja iš jų kopas. Tai tapo gražia tradicija, pasižyminčia ne vien sunkiu fiziniu darbu, bet ir naujais įspūdžiais, edukacija“, – pasakojo saugomos teritorijos vadovė.

Ji aiškino, kad kartą per metus dalyvaudami talkoje žmonės gali aplankyti rezervatus: vietas, kuriose paprastai vaikščioti draudžiama. Naglių gamtos rezervate, žavinčiame įspūdingomis piramidinėmis, mirusiomis kopomis, leidžiama tik eiti pažintiniu taku, o prie Rusijos sienos plytinčiame Grobšto rezervate net tokios galimybės nėra.

„Tad, prisidėdami prie kopų išsaugojimo savo darbu, žmonės gali pabuvoti ten, kur paprastai draudžiama. Be to, mūsų direkcijos darbuotojai per talkas daug papasakoja apie patį KNNP, nerijos istoriją, kaimų pustymus, gamtines, kraštovaizdžio, kultūrines vertybes. Ne tik atliekamas naudingas unikaliai vietovei darbas, bet ir užmezgamas glaudesnis asmeninis ryšys su ja, sužinoma naujos informacijos“, – pasakojo A. Feser.

Laukia tik motyvuotų

Aušra Feser

Jau trečius metus rengiama savanorystės akcija pavadinta „Pratęsk vasaros sezoną gerais darbais“. Vienas jos sumanytojų ir organizatorių vilnietis verslininkas Povilas Verslovas prisiminė, kaip radosi ši idėja.

„Su partneriu atidarėme kavinę Nidoje. Kai baigėsi vasaros sezonas, pagalvojome, kad reikia grąžinti skolą Kuršių nerijai. Juk naudojamės šia teritorija, poilsiaujame joje, dirbame. O ką padarome dėl pačios nerijos gamtos? Kuo prisidedame prie tos teritorijos išsaugojimo? Pakalbėjome su KNNP direkcija ir ėmėme organizuoti kopų gelbėjimo akcijas. Pernai dalyvavo apie 130 žmonių iš įvairiausių Lietuvos vietovių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Šį rudenį žmonės bus kviečiami ne tik „ravėti“ kopų, bet ir rinkti šiukšlių įvairiose pusiasalio vietose.

„Turistų nelabai laukiame. Tų, kurie nenorės dirbti, o tik naudosis proga pasivaikščioti. Todėl pirmąją dieną atvykusiems savanoriams bus organizuojamos šiukšlių rinkimo pajūryje ir pamaryje talkos. Pažiūrėsime, ar motyvuoti žmonės atvyko. O ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais darbuosimės įspūdinguose rezervatuose. Darbus prižiūrės, priemonėmis aprūpins KNNP direkcija“, – kalbėjo P. Verslovas.

Vilniečiui ir jo kolegai Mindaugui Bepirščiui pavyko susitarti su vienais Nidos poilsio namais – visą rugsėjį jie talkininkus priglaus, taikydami didelę nuolaidą: nakvynė asmeniui kainuos vos 5 eurai.

„Taigi norintieji prisidėti prie Kuršių nerijos gamtos išsaugojimo, švaros palaikymo nesusidurs su finansiniais sunkumais. Pasikartosiu: laukiame tik rimtam fiziniam darbui nusiteikusių žmonių. Rezervatuose reikės ne tik kirsti kirviais pušis, bet ir rauti jas. Šiemet nuspręsta bendradarbiauti su akcijos „Pušys Klaipėdai“ rengėjais: dalį išrautų pušaičių bus siekiama išsaugoti ir pasodinti uostamiestyje ar jo apylinkėse. Darbas kopose tikrai nėra lengvas, tačiau viską atperka nuostabūs vaizdai bei žinojimas, kad asmeniškai prisidėjai prie unikalios teritorijos puoselėjimo“, – pažymėjo P. Verslovas.

Darbai vyks visą rugsėjį. Savanoriai kviečiami iš anksto registruotis skambinant šiais telefonais: + 370 677 45 071 arba + 370 692 06 594.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"