Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Burlaivių regatai prašoma pinigų

 
2016 12 21 6:00
Didžiųjų burlaivių regata Klaipėdoje reprezentuoja Lietuvą kaip jūrinę valstybę, tačiau valstybė finansiškai prisidėti prie svarbaus renginio nenori. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Klaipėdoje kitąmet per Jūros šventę vyks įspūdingas renginys – atplauks beveik 100 regatoje „The Tall Ships Races“ dalyvausiančių burlaivių. Kadangi ankstesnė centrinė valdžia nusprendė prie jo neprisidėti nė centu, pinigų tikimasi iš naujosios.

Ankstesnės Vyriausybės prašyta renginiui skirti 300 tūkst. eurų. Dabar Seimo narių klaipėdiečių grupė apeliuoja jau į naujosios valdžios sąžinę ir prašo šias lėšas numatyti 2017 metų valstybės biudžete, kurį parlamentarai tvirtins rytoj.

„Įregistravome pasiūlymą dėl kitų metų biudžeto projekto pakeitimo – mažinti Žemės ūkio ministerijai skiriamus asignavimus, 300 tūkst. eurų atseikėti regatos organizavimui. Tai bus didžiausias renginys Lietuvoje, bet jam organizuoti valstybė lėšų nenumatė. Man bus labai gėda, jei ir naujoji valdžia ignoruos Klaipėdos prašymą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė pasiūlymo autorius, parlamentaras Gintaras Vaičekauskas.

Esą jei Lietuva save vadina jūrine valstybe, ji privalo finansiškai prisidėti prie tokio jūrines tradicijas reprezentuojančio renginio kaip didžiųjų burlaivių regata.

Žada daug įspūdžių

2017-ųjų liepos 29-rugpjūčio 1 dienomis uostamiestis taps prestižinės tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships Races“ uostu. Iš penkių miestų, į kuriuos užsuks regatos dalyviai, Klaipėda turėtų išsiskirti, mat čia užsiregistravo daugiausia didžiųjų ir įspūdingiausiai atrodančių A ir B klasės laivų.

„Bus mažiausiai 32 didieji laivai, kiti aktyviai domisi galimybe atplaukti į Klaipėdą. Iš viso šiandien yra užsiregistravę per 70 burlaivių. Manome, kad po Naujųjų metų žmonės suaktyvės, ir dalyvių skaičius ūgtelės iki 100 laivų. Regata užsuks į penkis miestus, tačiau Klaipėdoje vyks įspūdingiausias reginys. Kai kurie laivai čia finišuos, kiti startuos, todėl pasirodys daugiausia burlaivių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys.

Būtent todėl klaipėdiečiai ir prašė Vyriausybės finansinės pagalbos. Skaičiuojama, jog regatai organizuoti reikės apie 700 tūkst. eurų, tačiau ši suma gali padidėti.

„Savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su tarptautiniais regatos organizatoriais ir ją reikės vykdyti preciziškai. Jei valstybė neskirs lėšų, Klaipėda bus palikta likimo valiai, jai pačiai reikės suktis, ieškoti finansinių išteklių“, – teigė R. Žiubrys.

Valdžios neįtikino

Uostamiesčio savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė pažymėjo, kad pinigų prašyta ne kartą.

„Miesto vadovai, susitikę su tuometės Vyriausybės nariais, akcentavo, kad Lietuva yra jūrinė valstybė, ir tokie renginiai kaip didžiųjų burlaivių regatos tą vardą patvirtina. Lyg ir buvo sutarta, jog centrinė valdžia finansiškai prisidės organizuojant regatas, bet šiemet visur gavome neigiamus atsakymus. Pasakė, jog nėra suplanuota lėšų ir per jokias programas jų skirti negalima. Rašėme finansų, ūkio ministrui, premjerui“, – pasakojo V. Jakubauskytė-Andriulienė.

Paklausta, kokios grėsmės renginiui iškiltų, jei ir naujoji valdžia neskirtų prašomų 300 tūkst. eurų, valdininkė tikino, jog visa finansinė našta tuomet gultų ant Klaipėdos savivaldybės pečių. „Privalėsime įvykdyti sutartyje numatytus reikalavimus. Tada būtų bandoma ieškoti rėmėjų lėšų, peržiūrėti vidinius išteklius“, – teigė ji.

Tikisi palaikymo

Reaguodami į susidariusią padėtį daugiausia Seimo nariai klaipėdiečiai suskubo teikti pasiūlymą 2017 metų valstybės biudžetui, kad uostamiesčio savivaldybei būtų skirta 300 tūkst. eurų.

„Negi nusipelnėme, kad buriniai laivai praplauktų pro šalį ir kad juos matytume tik nuo kranto, kažkur horizonto tolumoj? Negi bus spjauta į didžiausią šalies renginį?“ – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo G. Vaičekauskas.

Jis pažymėjo, kad valstybės investuoti pinigai garantuotų finansinę grąžą, nes į šventę paprastai atvažiuoja pusė milijono žmonių. „Juk jie leis pinigus Klaipėdoje. Aš jau nekalbu apie tai, kad regata didina Lietuvos žinomumą. Nesame jokia agrarinė valstybė, o jūrinė. Tai ir būkim ja“, – aiškino parlamentaras.

Regatos organizatoriai, be kita ko, yra užsiminę, kad reikės ir apie 500 metrų ilgio pontoninės prieplaukos, kurią teks įsigyti. Šis pirkinys nebūtų skirtas vienai šventei: prieplauką būtų galima naudoti organizuojant kitus renginius.

„Papildomų lėšų poreikis susijęs su renginio mastu, nes tiek burlaivių Klaipėda dar nebuvo priėmusi. Todėl turime praplėsti ir kultūrinę programą, įrengti naujas vietas burlaiviams švartuotis, savotišką miestelį įguloms ir kita“, – paaiškino uostamiesčio savivaldybės atstovė V. Jakubauskytė-Andriulienė.

2009 metais Klaipėda buvo „The Tall Ships Races“ regatos finišo uostas, tada vyko gausybė renginių. Anuomet miestas skyrė 500 tūkst. litų, Vyriausybė – apie 800 tūkst. litų, rėmėjų indėlis siekė 244 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"