Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Bus ar nebus eglaičių alėja J. Basanavičiaus gatvėje

 
2016 11 24 12:15
pixabay.com nuotrauka

Kultūros ir valdžios atstovai palangiškius ragina būti aktyvesniais – labiau puošti savo namų aplinką.

Tikriausiai dažnas save ar greta esantį „pagavome“, kai apie renginį ar šventę buvo ištarta: „Nieko gero“. Ši frazė dažniausiai nuskamba to žmogaus lūpose, kuris asmeniškai nepadarė nieko, kad būtų kitaip. Tuo įsitikinę ir šįkart kalbinti kurorto gyventojai. Artėjančių žiemos švenčių belaukdami, kultūros ir valdžios atstovai palangiškius ragina imtis iniciatyvos patiems. Tąsyk ir švenčių laukimas, ir jų sutikimas taps įspūdingesniais.

Gyventojai jaučiasi atstumti

Temą rašiniui padiktavo norėjusi likti nežinoma laikraščio skaitytoja. Moteris pasakojo, norinti prisidėti prie miesto gražinimo. „Esu verslininkė ir galėčiau padėti, kuriant grožį mūsų mieste. Žinoma, kaip ir kasmet aš puošiu savo įmonę, jos vitrinas, bet norėtųsi kažko daugiau. Jaučiu, kad tokių žmonių Palangoje yra labai daug. Juk renginiai kurorte dažniausiai organizuojami atvykstantiems, viską padaro „valdiškos“ įstaigos, o patys vietos gyventojai tarsi lieka nuošalyje: mes neįdomūs nei kažką organizuojant, nei kokia mūsų nuomonė, – neslepia nuoskaudos vidutinio amžiaus palangiškė. – Tiesiog ateiname, sudalyvaujame, kaip ir iš svetur atvykę turistai, ir skirstomės kas sau. Taip ir nusistovi vartotojiškas požiūris, kai iš kiekvieno renginio ar šventės tarsi kažko laukiame, tikimės, gal kažkas mus pralinksmins. Reikėtų, kad bent dalis miesto renginių būtų skirti tik vietos gyventojams, savai bendruomenei, kur galėtume jausti, kad tai – mūsų miesto šventė“.

Miestą prižiūrinčios įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai taip pat iškėlė klausimą, ar šiemet J. Basanavičiaus gatvėje bus įrengta eglaičių alėja – jiems knietėjo sužinoti, kaip šiemet teks prižiūrėti šią gatvę. Įmonės direktorius Konstantinas Skierus paaiškino, kad kol kas tokių žinių nėra: „Turimais duomenimis, šiemet alėjos nebus. Bent jau neketinama jos atidaryti centrinės miesto Kalėdų eglės įžiebimo metu“. Komunalininkai svarstė, gal ši idėja jau išsisėmė, atgyveno.

Idėjos „iš apačios“ – vertingiausios

Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorius Artūras Butkus, paklaustas apie kalėdinių eglaičių alėją, atsakė teigiamai. „Alėja J. Basanavičiaus gatvėje bus, tik neplanuojame atskiro jos įžiebimo kaip būdavo iki šiol. Nemanau, kad reikia dar vienos šventės šventėje. Tačiau pripažįstu – ši eglaičių alėja yra kurorto tradicija, savotiškas traukos centras, – sakė A.Butkus. – Tiesa, jau dabar galvoju, kaip šią idėją tobulinti, keisti, kad ji taptų patrauklesnė. Manau, kad kitais metais eglaites galėtų puošti, tarkime, žymiausi šalies dizaineriai, apipavidalintojai. Reikėtų, kad ši miesto teritorija būtų tvarkingesnė, įspūdingesnė, kad miesto gyventojai ar svečiai į Kalėdų alėją vyktų pasižiūrėti kaip į savotišką meno kūrinį“.

Kalbėdamas apie miesto bendruomenės įtraukimą į miesto renginius, jų organizavimą, miesto puošybos procesą, Palangos kultūros ir jaunimo centro vadovas sako, kad viskam reikia laiko. „Tikriausiai didesnis akstinas veikti, drauge kurti būtų įvairių konkursų organizavimas. Reikia ieškoti ir kitų priemonių, organizatoriai turėtų būti labiau susipažinę su miesto gyventojų poreikiais, tradicijomis, įpročiais, – primindamas, kad šiuo metu jo vadovaujamame kolektyve – naujokai, kurių dauguma – atvykę iš kitų miestų, kalba A.Butkus. – Taip pat nereikia pamiršti, kad Palanga – specifinis miestas, kur masiniai renginiai organizuojami atsižvelgiant į atvykstančių turistų interesus. O pramogų pasiilgstantys palangiškiai taip pat neturėtų laukti, kol juos kažkas nustebins, pralinksmins. Mieste yra puikių erdvių, kur galima organizuoti mažytes šventiškas saleles. Pavyzdžiui, Medvalakio gatvėje daugiabučių kiemai yra labai dėkingi, uždari, čia kuo puikiausiai kiekvienas kiemas gali turėti savo Kalėdų medį. Šventojoje esu patyręs, kad ir maža bendruomenė geba organizuoti puikius renginius – jie tampa dar smagesniais, jaukesniais. Viskas priklauso nuo to, kokį santykį į renginį atsineša pats žmogus“.

A.Butkus pastebėjo, kad kiekvienas klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, mūsų skaitytojos iškeltas – tuo labiau. Pašnekovą nudžiugino gyventojos iniciatyva, Kultūros ir jaunimo centro direktorius paragino ją ir kitus taip galvojančius nebijoti reikšti savo minčių – siūlyti idėjas. „Kiekviena iš gyventojų atėjusi idėja turi teisę gyvuoti ir turi būti įgyvendinama pirmiausiai. Juk visi renginiai ir yra organizuojami jiems. Tad, jeigu galėsime patenkinti bendruomenės norus, dar greičiau pasieksime išsikeltus uždavinius ir visi liksime patenkinti“.

Rezultatas – tik dirbant kartu

Kadenciją neseniai baigęs Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas sako, kad geriausio rezultato galima tikėtis tik tada, kai visi (verslininkai, politikai, organizatoriai ir bendruomenė) dirbs lyg vienas kumštis. „Pasigendu kalbėjimosi, noro susikalbėti. Patys verslininkai yra aktyvūs, šiuo metu patys domisi, teiraujasi, kaip galėtų prisidėti puošiant Palangą. Jeigu dirbsime kas sau, visi po vieną, rezultato nepasieksime. Turime susėsti prie derybų stalo ir tartis, kaip ir ką padaryti, kad pagerintume Palangos įvaizdį, – įsitikinęs verslininkas. – Pavieniai gyventojai irgi neturi kalbėti kas sau, o vienytis, siūlyti idėjas kultūros darbuotojams, miesto valdžiai, įvairiems bendruomenės padaliniams. Jeigu kalbame apie bendrą siekiamybę, mums nevalia skaldytis“.

Palangos vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas palaiko mintį, kad šventės rezultatas yra pačių gyventojų rankose. „Nesakau, kad nė vienas nieko nedaro, nekuria grožio Palangoje. Anaiptol. Bet yra ir tokių palangiškių, kurie iš tiesų nieko nedaro. Nežinau, ko trūksta. Gal reikia bendruomenes kviesti, raginti, kad gyventojai apsijungtų, imtųsi iniciatyvos. Juk kiekvienas bent mažmožiu prisidėjęs, šventėje jausis kur kas šventiškiau nei tas, kuris atvyko tik pasižiūrėti, ką sukūrė kiti, – pastebi vicemeras. – Nebūtina renginius remti pinigais, jų turėti, pakanka ir mažmožio, kuris nieko nekainuoja. Tad manyčiau, kad čia labai galėtų padėti vaikai – jų rankomis sukurti žaisliukai džiugintų ir juos pačius, ir tėvelius, senelius. Aš manau, kad tie, kas tikrai nori prisidėti, kuriant grožį, skatinti Kalėdų laukimą, tą ir daro, belieka paraginti likusią visuomenės dalį, kad kiekvienas apie tai pagalvotų. Aš manau, kad jeigu kiekviename kieme stovės švieselėmis žybsinti eglutė, šventiška nuotaika mieste bus kur kas didesnė“.

R. A. Mikalkėnas priminė, kad miestas kasmet stengiasi puošti Palangą kaip įmanoma įmantriau, įspūdingiau: kiekvienais metais sukuriama vis kita atmosfera, o dekoracijos niekada nesikartoja. Štai, šiųmetė Kalėdų eglė pirmąkart istorijoje bus padabinta mūsų miesto vaizdais.

Alėja išgyveno įvairius laikus

Kalėdinių eglaičių alėjos sumanytojas, idėjos puoselėtojas Nerijus Stasiulis prisimena, kad pirma alėja gimė kuriant renginių kalendorių, kuris turėjo sumažinti sezoniškumą. „Su tuometiniu Kultūros centro vadovu Sauliumi Vaičiuliu bemaž prieš penkiolika-šešiolika metų įrengėme alėją Vytauto gatvėje ties centrine miesto aikšte. Pagrindinė idėjos mintis – sukurti akcentą, kuris taptų traukos objektu visam mėnesiui ir kur galėtų susivienyti miesto įmonės, verslininkai (per puošybą). Šalia alėjos veikė Kalėdų Senelio ambasada, kur buvo galima įsigyti „autentiškų“ atvirukų su paties Senelio antspaudu, – dalijasi prisiminimais ilgametis kultūros darbuotojas. – Kai eglaičių alėja persikėlė į J. Basanavičiaus gatvę ir atgimė iš naujo (kurį laiką alėjos buvo atsisakyta), pasiūliau mintį, kad medelius galėtų puošti aplink Baltijos jūrą esančių šalių ambasados. Vėliau mintis dar labiau išplito – kavinėse buvo gaminami tradiciniai tų šalių patiekalai. Tad visą mėnesį atvykstantys į Palangą galėjo paskanauti ir tikrų tam tikros šalies patiekalų. Į miestą plaukė minios turistų, o kai kurios grupės ir po kelis kartus – vieno vizito metu neįstengdavo paragauti daug patiekalų“.

Po ambasadų „estafetę“ perėmė vietos mokyklos, darželiai, įmonės, verslininkai, kurie ir puošė alėjoje stovinčius šventinius medelius. N.Stasiulis primena, kad būtent iš šios alėjos išsirutuliojo ir Palangos – Kalėdų šviesos miesto simbolika. Mat vienais metais alėja buvo skirta Kalėdų šviesos koncepcijai.

Bendruomenei ir svečiams – skirtingos šventės

Anot kultūros darbuotojo, jokie vitrinų konkursai visuomenės nepaskatins puoštis, aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. „Tie, kurie sako, kad jų niekas nenori girdėti, paprasčiausiai siekia save pateisinti, o iš tiesų nieko keisti nenori. Žinoma, visų žmonių nenuskenuosi ir neįvertinsi, bet aš visada sakau: turi minčių, idėjų ir daryk, siek, kad jos būtų įgyvendintos. O gal aplinkiniams paskatinti tik to ir tereikia – prie vieno gali pradėti jungtis dar daugiau veiklių žmonių. Tokiu atveju, idėjos autorius pajus dar didesnį pasitenkinimą, – skatina N.Stasiulis ir primena, kad šventės yra skirtingos. – Tačiau nereikia pamiršti, kad palangiškiams bet koks turistų srauto didėjimas reiškia pelną, pajamas. Tad didžiosios metų šventės dažniausiai yra skiriamos uždarbiui, tai yra, atvykstantiems svečiams. Taip išaugo ir tik savai visuomenei iš pradžių organizuota Stintų šventė. O šiuo metu ji – ne tik visos Lietuvos, o ir tarptautinė šventė (idėja įgyvendinama jau keliose aplinkinėse šalyse). Tad šito Palangai išvengti nepavyks – čia kiekvienas nuo mažumės žino, kad uždarbiui gauti yra labai trumpas metų laikas, o gyventi teks visus metus. Gal todėl mūsų mieste kilę verslininkai pasiekia labai daug“.

Kultūros renginių organizatoriams pašnekovas taip pat negaili patarimų ir primena, kad visuomenei (ypač tarptautinei) labai svarbu pastovumas, tradicijų laikymasis. „Visada sakau, kad būtina tęsti tai, kas pavyko, bet kasmet pasiūlyti ir maždaug trisdešimt procentų naujovių. Taip renginys ne tik ilgus metus liks „gyvas“, bet ir nuolat tobulės, atsinaujins. Iš kitos pusės, lenkiu galvą prieš organizatorius. Jiems tenka atsakinga misija, kurios eiliniai žmonės neįvertina. Vietos gyventojai nesuvokia, kad Palanga yra tapusi vizitine Lietuvos kortele, kur lankosi patys aukščiausi užsienio valstybių pareigūnai (prezidentai, karaliai), išskirtiniai atlikėjai, kur kiekvienas mūsų žingsnis matomas lyg po padidinamu stiklu. Mes (pagal gyventojų skaičių – bažnytkaimio), saujelė tų pačių kultūros darbuotojų, turime gebėti pateikti visą šalį ir padaryti tai taip, kad pranoktume aukščiausios klasės sostinės ar dar didesnio didmiesčio kūrėjus. Tai – didžiulė atsakomybė“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"