TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Buvęs raganų muziejus pristato bažnytinį paveldą

2014 11 05 6:00
Kriaunų muziejuje eksponuotas raganas pakeitė liturginiai drabužiai.
Danguolės Žukauskienės asmeninio archyvo nuotraukos

Rokiškio rajono Kriaunų istorijos muziejus, į kurį žmonės plūsdavo susipažinti su Ragana prisistatydavusia jo įkūrėja ir pasigėrėti moters sukaupta raganų kolekcija, iš esmės pakeitė tematiką. Jų vietą muziejuje užėmė eksponatai iš bažnyčios lobyno.

Iš tūkstančių megztų, rištų, pintų, siūtų, pieštų, lipdytų ir dar kitokia technika pagamintų raganų, kurios buvo radusios vietą Rokiškio rajono Kriaunų muziejuje, šiuo metu yra likusios penkios žmogaus dydžio burtininkės, skirtos šlovingajai šio muziejaus praeičiai priminti. Pasikeitus darbuotojams ir nebelikus kam nei kerėti, nei pasakoti apie raganiškus dalykus, nutarta lankytojams pristatyti visai kitokio pobūdžio eksponatus. O tai – dviejų ir daugiau šimtų metų praeitį menantys bažnytiniai drabužiai. Aukodami mišias kunigai tuomet rengėsi ne prasčiau negu karaliai.

Kriaunų istorijos muziejuje ką tik atidaryta ekspozicija, kurioje – šiemet 185-ąsias metines šventusios vietos bažnyčios sukauptų liturginių drabužių kolekcija. Muziejaus vadovė Danguolė Žukauskienė džiaugiasi, kad pavyko juos išsaugoti. Šie kone tris šimtmečius menantys drabužiai, kaip ypač vertingi, įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą. „Akmeninė mūsų bažnyčia niekada nebuvo šildoma. Tačiau kunigų drabužiai joje išsilaikė gana puikiai, net spalvos visai neišbluko. Žiūrėdama į juos negaliu atsigėrėti ano meto audėjų, siuvėjų, siuvinėtojų darbo kokybe“, - pabrėžė muziejininkė.

Prieš pristatydama Kriaunose bažnytinių drabužių kolekciją D. Žukauskienė prisipažino porą mėnesių mokiusis, ką kiekvienas apdaras reiškia ir kaip jis vadinasi. Teko išmokti ir audinių pavadinimus, kuriuos anksčiau daugiausia girdėdavome pasakose apie karalius. „Štai išsiaiškinau, kad damastas – tai natūralus šilkas, kuriame įausti raštai. Brokatas – šilko audinys, puoštas auksiniais, sidabriniais ar kitokio metalo siūlais. Ripsas – šilkas su specialiomis rievelėmis“, - vardijo D. Žukauskienė. Ji patikino, kad drabužius, siūtus iš tokių audinių, kaip tik ir dėvėjo Europos didikai. „O kunigai, kuriems vieninteliams suteikta teisė aukoti šv. mišias, taip pat privalėjo, kaip, beje, ir dabar turi, per pamaldas išsiskirti iš visų žmonių. Tad jų didybę liudijo itin puošnūs drabužiai“, - sakė muziejaus vadovė.

Kriaunų bažnyčios steigėju laikomas iš šio krašto kilęs bajoras Mykolas Romeris, prosenelis savo bendravardžio vaikaičio, garsaus teisininko, kurio vardu pavadinta viena iš šiuo metu Lietuvoje gyvuojančių aukštųjų mokyklų. "Bažnyčia taip pat rūpinosi ir ją rėmė netoliese gyvenę didikai Jonas Liudvikas Pliateris bei Antanas Veisenhofas“, - pridūrė D. Žukauskienė. Moteris tvirtino ant puošnių bažnytinių drabužių radusi žymų, kad būtent šie žmonės aprūpino jais kunigus. „Kainų nepavyko aptikti. Tačiau eksponuojame ir tuos kunigų drabužius, kuriuos susidėję nupirko patys parapijiečiai. Ant jų pamušalo užrašytos ir kainos. Štai, pavyzdžiui, 1880-aisiais Baršėnų kaimo žmonių nupirktas viršutinis kunigo drabužis – arnotas - įkainotas 34 rubliais 56 kapeikomis. Už tiek pinigų anais laikais buvo galima nupirkti tris karves“, - palygino muziejininkė.

D. Žukauskienė teigė, jog sutana – 33 sagomis užsagstomas švarkas, kurio skvernai siekia žemę, yra kunigo uniforma, vilkima per šv. mišias ir visas kitas iškilmes. Tradicija siūti sutanoje 33 sagas siejama su Jėzaus Kristaus žemėje nugyventais 33 metais. „Beje, vietos klebonas man išaiškino, kad tiek sagų siūti neprivaloma, nors įprasta“, - sakė muziejaus vadovė. Eidamas aukoti šv. mišių kunigas ant sutanos rengiasi baltus ilgus marškinius – albą, turinčią parodyti jo tyrumą. Tada ant kaklo dedasi stulą – religiniais ženklais siuvinėtą juostą, pabrėžiančią jo galią. „Kunigas be stulos - kaip be rankų. Ji privaloma“, - patikino D. Žukauskienė. Na ir galiausiai apsivelka itin puošnų arnotą, reiškiantį meilę, kuri yra aukščiau už viską.

Visi šie bažnytiniai drabužiai eksponuojami Kriaunose. Muziejininkė akcentavo, kad kunigų drabužiai yra ne dėvimi, o vilkimi: „Tai reiškia, jog dvasininkai jais būna apsirengę ne nuolat, o tik ypatingomis progomis.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"