Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Buvusius emigrantus Alytuje mokys lietuviškai

 
2017 05 10 11:10
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo rugsėjo mėnesio Alytuje ketinama įsteigti Integracijos centrą, kuriame iš emigracijos grįžusių alytiškių vaikai būtų papildomai mokomi lietuvių kalbos.

Idėjos sumanytojai tikina, kad vaikų, norinčių lankyti tokį centrą, Alytuje tikrai yra, o patalpų Integracijos centrui paieškos ar lėšos jam išlaikyti didelių rūpesčių nesukeltų.

Tačiau buvusių emigrantų šeimų atžalų ugdymu užsiimantys specialistai nemano, kad kiekviename mieste tikrai reikėtų kurti po tokį centrą ar išlyginamąsias klases mokyklose, esą norinčių mokytis kol kas nėra daug.

Subrandino patirtis

Idėją Alytuje įkurti Integracijos centrą, kuriame lietuvių kalbos papildomai būtų mokomi grįžusių emigrantų vaikai, iškėlė Alytaus miesto tarybos narys Andrius Jučas. Jis teigė iš emigracijos grįžusių pažįstamų sužinojęs, kokių problemų kyla tokioms šeimoms, norinčioms savo gyvenimą sieti su Lietuva. Tėvai sugrįžti iš emigracijos dažniausiai sugalvoja, kol vaikai dar yra ikimokyklinio amžiaus arba lanko tik pradines klases. „Daug ypač užsienyje gimusių vaikų beveik nekalba lietuviškai, tad norint jiems sėkmingai integruotis Lietuvoje reikalingas papildomas ugdymas, kad jie geriau jaustųsi tarp bendraamžių“, – „Lietuvos žinioms“ teigė A. Jučas. Jo nuomone, Integracijos centrą vaikai galėtų lankyti po užsiėmimų darželyje ar pamokų mokykloje.

A. Jučas pabrėžė, kad iš emigracijos į Alytų grįžtančių šeimų yra nemažai. Jo duomenimis, Integracijos centrą galėtų lankyti bent 15 vaikų, o veiklą įstaiga galėtų pradėti jau nuo rugsėjo. Pirminiais skaičiavimais, tam, kad Integracijos centras galėtų pradėti veikti, reikėtų apie 10 tūkst. eurų – patalpoms įrengti, inventoriui. Centras galėtų veikti dabartinės Likiškėlių pagrindinės mokyklos patalpose – tam neprieštarauja ir ugdymo įstaigos vadovas Donatas Vasiliauskas, nes mokykla savo strateginiame plane numatė turėti klasę emigrantų vaikams. Mokyklos direktoriaus teigimu, apklausos, vykdytos miesto mokyklose ir priešmokyklinėse įstaigose, parodė, kad yra nemažai vaikų, grįžusių iš užsienio šalių ir turinčių sunkumų integruojantis į ugdymo procesą ir bendruomenę.

Idėjai pritaria

Vis dėlto Alytaus miesto vicemerė Valė Gibienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad dėl idėjos steigti Integracijos centrą dar galutinai neapsispręsta. Anot jos, daugelyje miesto mokyklų programų ir ugdymo planų numatyta iš užsienio grįžusių šeimų vaikų integracija. Tačiau to gali nepakakti, nes ypač mažieji tikrai labai prastai kalba lietuviškai.

Vicemerė teigė, kad patalpų, kuriose būtų galima kurti Integracijos centrą, „yra daugiau nei pakankamai“, nes moksleivių mažėja. Nebūtų brangus ir papildomo ugdymo klasės išlaikymas. „Toje klasėje ar grupėje būtų ugdomi darželinukai bei pradinukai, nes būtent jiems sunkiausia išmokti lietuvių kalbos. Tai darytų ne tik lituanistas, bet ir logopedas“, – pasakojo V. Gibienė.

Alytuje jau būta atvejų, kai nelabai mokančius lietuviškai kalbėti ikimokyklinio amžiaus anūkus lietuvių kalbos bandė mokyti vasarą globoti apsiėmę seneliai. Tačiau jie tai darė ne patys, o porai mėnesių užrašydavo į Alytaus ikimokyklines įstaigas, kad svetur augę vaikai ne tik išmoktų geriau kalbėti lietuviškai, bet ir pabendrautų su Lietuvoje augančiais vaikais.

Poreikis nedidelis

Nebe pirmus metus iš emigracijos grįžtančių šeimų vaikus mokytis priimančių Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas pasakojo, kad iš beveik pusketvirto šimto jų mokykloje besimokančių moksleivių, kasmet apie 30–40 vaikų yra iš buvusių emigrantų šeimų.

„Mes patenkiname pageidaujančių pas mus mokytis buvusių emigrantų atžalų poreikius. Kitiems mokslo metams jau užrašyta 30 vaikų“, – teigė G. Rudzinskas ir pridūrė, kad prireikus būtų priimta ir daugiau vaikų. Kaip tik šiomis dienomis jis kreipėsi į šalies savivaldybes ir tikino, jog Vilniaus lietuvių namai gali priimti grįžtančių šeimų vaikus ne tik mokytis bendrojo ugdymo dalykų, bet ir papildomai lietuvių kalbos, kad po metų vaikai vėl galėtų grįžti į savivaldybių mokyklas.

Gintautas Rudzinskas: „Vilniaus lietuvių namai patenkina pageidaujančių pas mus mokytis buvusių emigrantų atžalų poreikius. Kitiems mokslo metams jau užrašyta 30 vaikų.“

Grįžusių emigrantų vaikus Vilniaus lietuvių namai priima mokytis į bet kurią klasę – pradedant pirmąja ir baigiant baigiamosiomis. Be to, prie mokyklos yra bendrabutis ne vilniečiams. Ugdymo įstaigos vadovas teigė, kad mokyklos pedagogai taip pat pastebėjo, jog didžiausia iš emigracijos grįžtančių lietuvių ar mišrių šeimų problema yra ta, kad kai kurie jų vaikai visai nemoka lietuviškai nei kalbėti, nei rašyti, o kitų kalbos žinios yra pernelyg menkos, kad kartu su bendraamžiais galėtų mokytis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl Vilniaus lietuvių namuose veikia speciali išlyginamoji klasė, kurioje vaikai per vienus mokslo metus išmoksta lietuvių kalbos ir vėliau gali lankyti bet kurią bendrojo ugdymo įstaigą, nepatirdami jokio diskomforto.

G. Rudzinskas, kuriam tenka bendrauti su iš emigracijos grįžtančiomis šeimomis, pažymėjo, tarp jų yra ir nemažai lietuviškai kalbančių vaikų. Todėl jis abejojo, ar kiekviename Lietuvos rajone ar mieste reikia steigti išlyginamąsiais klases buvusių emigrantų vaikams. Vilniaus lietuvių namų vadovo turimais duomenimis, kol kas grįžtančiųjų yra nedaug.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"