TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Cerkvės kupolai vėl nušvito tikintiesiems

2014 05 10 6:00
Volgodonsko specialistų pagaminti kupolai dengti itin vertingu aukso atspalvį suteikiančiu titano oksidu. Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Kauno sentikių bendruomenei ir miesto kultūros vertybėmis besirūpinantiems specialistams vakar buvo ypatinga diena. Ant prieš metus nuo gaisro smarkiai nukentėjusios Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės stogo aukso spalva nušvito net keli visiškai nauji, pagal specialų užsakymą pagaminti kupolai.

Ant vertingo statinio stogo užkėlus naujuosius kupolus oficialiai baigti beveik metus trukę nuo gaisro nukentėjusios šventovės remonto darbai. Jiems pinigų aukojo tikintieji, o itin solidžią sumą - 1 mln. litų asmeninių lėšų - skyrė šviesaus atminimo dr. Bronislovo Lubio žmona Lyda Lubienė.

1905 metais Kaune, Žaliakalnyje, iškilusi Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė tarpukariu buvo vienas svarbiausių sentikių kultūros, kartu – reikšmingas įdomios architektūros objektas. Jos eksterjeras būdingesnis Lietuvai nei Rusijai.

Iškilmingai pašventino

Penktadienis Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvėje prasidėjo maldomis, skirtomis padėkoti žmonėms, padėjusiems, kad šventovė būtų tinkamai atkurta, ir Dievui, kad ji liepsnų nebuvo visiškai suniokota. Iškart po to šventikas Sergejus Krasnopiorovas pašventino kupolus, vakar iki pietų užkeltus ir sumontuotus ant cerkvės stogo. Didžiojo kupolo pagrindas, sveriantis net tris tonas, ant cerkvės užkeltas pirmiausia. Tada ant viršaus sumontuotas viena tona lengvesnis kupolas. Netoli jo „įkurdintas“ trečiasis Volgodonsko meistrų darbas – 700 kilogramų sveriantis mažasis kupolas. „Projektavimo, derinimo, gamybos darbai užtruko pusmetį. Dar dvi savaites kupolai rinkti Lietuvoje. Užduotis tikrai nebuvo paprasta“, - sakė S.Krasnopiorovas.

Kauno sentikių religinės bendruomenės pirmininkas Fiodoras Ponomariovas LŽ pasakojo, kad jo išpažįstamoje religijoje kryžiai ir kupolai turi itin didelę reikšmę. Be jų egzistavimo neįsivaizduojama nė viena cerkvė. Po gaisro iš pradžių norėta restauruoti prieš maždaug 110 metų ant šventovės stogo sumontuotą kupolą, tačiau, įvertinus jo itin blogą būklę, šios minties atsisakyta. „Stogas buvo ne tik nukentėjęs nuo gaisro, bet ir jau atbuvęs jam skirtą laiką. Jį reikėjo keisti”, - sakė pašnekovas.

F.Ponomariovo teigimu, tam, kad būtų įmanoma išsaugoti ir apdegusias knygas, ir ikonas, sentikių bendruomenei dar reikės 300 tūkst. litų.

Sužibo auksu

Kauno sentikiai Lietuvoje nerado meistrų, galinčių įgyvendinti jų užsakymą. Todėl kreiptasi į šių darbų patirties turinčius Volgodonsko specialistus. Kupolai buvo pagaminti iš nerūdijančio plieno, dengti itin vertingu aukso atspalvį suteikiančiu titano oksidu.

„Pagrindinius remonto darbus baigėme, bet dar atkurtos ne visos iš cerkvės išgelbėtos kultūros vertybės”, - patikino F. Ponomariovas. Tam, kad būtų įmanoma išsaugoti ir gerokai apdegusias knygas, ir ikonas, sentikių bendruomenei dar reikės 300 tūkst. litų. Tikimasi, kad pavyks rasti lėšų net 25 ikonoms, mat dalį jų reikia restauruoti, o kitas - kurti iš naujo.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritoriniam padaliniui vadovaujantis Svaigedas Stoškus LŽ sakė, kad sentikiai - bendruomenė, turinti savas vertybes ir tradicijas, todėl į paveldo reikalavimus, susijusius su statinio atstatymu, reaguota lanksčiau. „Tuo metu, kai ant cerkvės stogo buvo sumontuoti pirmieji kupolai, sentikių bendruomenė turbūt neturėjo tiek lėšų, kiek būtų reikėję sukurti vertingą objektą. Aklai sekant taisykles mums reikėjo reikalauti, kad būtų atkurtas senasis, nors ir ne itin vertingas kupolas. Tačiau nuspręsta elgtis kitaip ir leisti jį gaminti iš naujo“, - sakė S.Stoškus, pabrėždamas, kad naujojo stogo akcento meninė vertė dabar yra gerokai didesnė.

Vieninga sentikių bendruomenė

Kai pernai gegužę Kaune, Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvėje, statytoje 1905 metais, kilo gaisras, suveikė signalizacija. Į įvykio vietą atskubėję apsaugos darbuotojai rado užrakintas duris, tačiau dūmų iškart nebuvo matyti. O kai įsisiautėjo liepsnos, ugniagesius iškvietė netoliese dirbantys kauniečiai. Kai kurias vertybes tikintieji dar spėjo iš ugnies išgelbėti.

Neilgai trukus į cerkvę atskubėjo ir KPD Kauno teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Andrius Liakas. Prisimindamas įvykius ir pasakodamas, kad per septynerius darbo metus dalyvavo keturių paveldo objektų gaisruose, jis išskyrė vieną svarbią detalę: „Sentikių bendruomenė man - fenomenas. Kultūros vertybės iš gaisro buvo vaduojamos taip vieningai, kad beliko tik žavėtis bendruomenės nariais“, - tikino pašnekovas. Jo teigimu, niekas nemąstė apie pavojų gyvybei. Priešingai, žmonės suvokė, kad suodžių ir vandens mišinys itin pavojingas viskam, kas tik yra degančio pastato viduje.

Vis dėlto per gaisrą nukentėjo Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės stogas, vidus ir pastate buvusios vertybės - apdegė savitas altorius, senovinės, šimtus metų skaičiuojančios knygos, originalios XIX amžių menančios ikonos. Visa tai priešpaskutinę pavasario dieną skendo liepsnose, dūmuose ir galiausiai vandenyje, kai ugniagesiai malšino įsiplieskusį gaisrą. Visiškai sudegė 15 vertingų ikonų ir 5 kryžiai.

Solidi parama

Tačiau žmonės susitelkė. Paramą skyrė ir pavieniai asmenys, ir Kauno miesto savivaldybė, ir Katalikų bažnyčia. Vis dėlto itin džiugi ir reikšminga buvo netrukus po nelaimės pasklidusi žinia, kad solidžią paramą - milijoną litų - iš savo asmeninių lėšų apdegusiai cerkvei skyrė L.Lubienė. „Esu tikintis žmogus ir cerkvei atkurti aukoju skatinama savo žmogiško tikėjimo. Sentikių bendruomenė laikosi tik iš geranoriškų rėmėjų, tikinčiųjų bendruomeniškumo ir pagalbos vienų kitiems. Tikiuosi, mano iniciatyva padės greičiau atkurti cerkvę ir išlikusias kultūrines vertybes, leis darniai Kauno sentikių bendruomenei greičiau susiburti į jai brangius maldos namus“, - pernai kalbėjo L.Lubienė, puoselėjanti mecenatystės tradicijas, kurias pradėjo dr. B.Lubys, garsėjęs dideliu dosnumu kultūrai, švietimui ir visuomenei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"