TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Čičinų žemdirbio vaikystės svajonė išsipildė su kaupu

Čičinų ūkininkas Rimantas Kubiliūnas ne pirmus metus garsina savo kraštą. Kai prieš metus buvo paskelbta, kad galima įgyvendinti Kaimo plėtros programos žemės ūkio modernizavimo programą pagal supaprastintas paraiškas, jis tokiam žingsniui rajone ryžosi pirmas, net Lietuvoje - trečias.

Modernizuodamas savo valdas ir anksčiau, jaunas vyras gerokai atnaujino technikos kiemą, sulaukė didesnių derlių, o šiemet Lietuvos ūkininkų sąjungos rengiamame konkurse „Metų ūkis“ čičiniečio pastangos rajone įvertintos antrąja vieta.

Nelaukia malonių „”iš viršaus“

Rimantas nuo mažens svajojo tapti ūkininku, mažiausiai - žemdirbystės specialistu. Laukuose burzgianti technika traukė vaikinuką it magnetas. Sulaukęs devynerių, pusiau juokais, pusiau rimtai „dėdės mechanizatoriaus“ įkeltas į rusiško kombaino „Jenisejus“ kabiną, pats ir užvedė laukų laivą, ir nuvairavo.

Nieko keisto, kad žemdirbio žvaigždė ir toliau rodė kelią: Rimantas įstojo į Ukmergės žemės ūkio technikumą, tapo diplomuotu specialistu. Tada tėvas ir mama, abu prisiekę žemdirbiai, suprato, kad nė su botagu sūnaus nuo kaimo „neatgrasinsi“.

“Rimantas, atvirai kalbant, yra vienas „kiečiausių“ mūsų jaunųjų ūkininkų. Jis nesėdi nei po tėvų sparneliu, nei skundžiasi, kad laukia nesulaukia malonių „iš viršaus“. Net įvairūs renginiai, seminarai pagyvėja, kai jis juose apsilanko. Užpila, žiūrėk, lektorius klausimais, domisi kiekvienu agrotechnikos ar žemės ūkio politikos niuansu“, - sako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos biuro ekonomikos konsultantė Asta Gaižauskienė.

Ryžosi keisti ūkio profilį

Nors Rimantas nuo mažens buvo „užprogramuotas“ žemdirbio daliai, jam, kaip ir dažnam jaunuoliui, likimas siūlė įvairių išbandymų. Trims mėnesiams buvo išvykęs į Izraelį laimės, tiksliau - darbo, ieškoti, kurį laiką plušėjo „Senukų” prekybos centre, vietinėje „Malsenos“ bendrovėje, tačiau jau per pirmąsias atostogas, 1999-aisiais, nenustygo kailyje ir apsėjo pirmuosius savo rapsų laukus. Beje, jo tėvas labiau domėjosi gyvulininkyste, fermą išplėtė nuo trijų melžiamų karvių iki dviejų šimtų raguočių.

Vis dėlto sūnų traukė laukų erdvės, jam patiko stebėti nokstančius grūdus, dalytis patirtimi, diskutuoti su patyrusiais agronomais. Nusprendęs griebtis intensyviosios augalininkystės, ryžosi keisti ūkio profilį, kaimo pakraštyje įsigijo dunksančius pastatus, kuriuose po rekonstrukcijos „apgyvendino“ savo technikos „eksponatus“ ir šiuolaikinius gigantus, pasuko žemdirbio, įgijusio jaunojo ūkininko statusą, keliu.

“Tas „jaunasis“ - nieko ypatingo, gauni tik dešimt procentų daugiau nei kiti paramos“, - gūžteli pečiais ūkininkas.

Derlingumas nuteikia optimistiškai

Dabar kiekvieni metai žmogui atneša įvairios sėkmės: po stogu - šiuolaikinį žemdirbį tenkinanti technika, padargai. 2010 metais tėvas sumušė su sūnumi delnais ir pagal ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę perleido jam visą ūkį. šiandien Rimanto akiratyje - 240 hektarų dirbamos žemės, kurioje veši kviečiai, rapsai, miežiai. Nudžiugino šios vasaros grūdinių kultūrų derlius: iš hektaro prikulta vidutiniškai po penkias tonas. Deja, gamtos stichija „iškūlė“ rapsų laukus, iš 140 hektarų pusę teko atsėti. Laimei, ištiesė ranką draudėjai, kurių „paguoda“ klimato nuskriaustiesiems - tikras išsigelbėjimas.

„Nuo mūsų, augintojų, pastangų priklauso tik apie 20 procentų derlingumo“, - teigia Rimantas.

Tvirtai fiziškai suręstas ir vikrus vyras, ne veltui tarnavęs Lietuvos kariuomenės jėgerių batalione, pats susidoroja su daugybe darbų - ir iš anksto planuotų, ir nenumatytų. Turėtų, rodos, daugiau laisvalaikio, ištrūktų su šeima dažniau į sostinę, ypač į visų pamėgtą vandens atrakcionų parką, kuriame praleista jau ne viena valanda. Juk nieko nėra įspūdingiau už krintančias vandens kaskadas, kurios nors laikinai nuslopina ausyse tebeburzgiančių traktorių gausmą, išvaduoja iš kasdienybės rūpesčių. Tačiau ten nukakę ilgai neužtrunka.

Į technikos kiemą, pasiilgę darbo, netrukus užeis du giminaičiai, kurie nuolat siūlosi šeimininkui patalkinti, domisi jo naujais sprendimais. „O dar, žiūrėk, pasirodys studentų, kurie taip pat smalsauja apie įvairias inovacijas, domisi tuo, ko nėra vadovėliuose“, - rimtu veidu šypsosi Rimantas, neseniai po tam tikrų kursų įgijęs svarbų Lietuvos žemės ūkio rūmų dokumentą - žaliąjį diplomą.vertintos antrąja vieta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"