TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Čigonų globėja savo laiko neskaičiuoja

2013 11 28 6:00
V.Beinortienė nuolat padeda tiek jauniems, tiek vyresniems čigonams. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Nepriklausomybės Akto signataro Juliaus Beinorto žmona Vida 15 metų be atlygio triūsia romų, dar vadinamų čigonais, labui: gina juos nuo valdininkų, teisininkų, lydi pas gydytojus, moko eismo taisyklių ir atsakomybės. Moteris parašė bei išleido romų kalbos vadovėlį, sudarė romų-lietuvių kalbos žodyną ir į šią kalbą išvertė porą knygų.

Tuo metu, kai jos bendraamžės skundžiasi nuobodžiai ir tuščiai slenkančiu gyvenimu, buvusi Panevėžio „Ekrano“ gamyklos inžinierė chemikė Vida Beinortienė atrado prasmę globodama čigonus. Kiek galėdama ji padeda šiems dažnai beraščiams žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose. Pati pramokusi romų kalbos, panevėžietė parašė šios kalbos vadovėlį, sudarė kol kas vienintelį Lietuvoje romų-lietuvių kalbų žodyną, išvertė ir šiuo metu leidžia porą knygelių čigonų vaikams. Prisidėti prie čigonų gerovės ši moteris paskatino ne tik signatarą savo vyrą, bet ir europarlamentarą Algirdą Saudargą, Kultūros ministeriją ir net Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadą Lietuvoje.

Čigonus susirado pati

Padėti romams V.Beinortienė nutarė 1997-aisiais, kai Tarptautinė Kolpingo draugija Panevėžyje įsteigė darbo su socialiai pažeidžiamomis grupėmis etatą. Pakviesta dirbti moteris turėjo pasirinkti, nutarti, kokiai žmonių grupei labiausiai reikia jos pagalbos. „Tuo metu seneliams ir neįgaliesiems nemažai padėjo „Caritas“, vaikais rūpinosi „SOS vaikai“ organizacija, tad nutariau padėti gyvenimo paribyje atsidūrusiems romams“, - apie savo veiklos pradžią pasakojo V.Beinortienė. Panevėžietei pradėjus lankyti čigonų namus, paaiškėjo, kad tokios pagalbos tikrai reikia labai daug kam iš jų.

„Daugybė romų buvo prasiskolinę elektros, vandens ir šilumos tiekėjams, ne vieno jų byla buvo atiduota antstoliams. Dažnas šių žmonių neturėjo privalomų dokumentų, nieko nežinojo apie valstybės teikiamas mokesčių lengvatas bei pašalpas“, - prisiminė V.Beinortienė. Tad ji, lydėdama romus, mynė merijos ir kitų institucijų slenksčius, aiškinosi, kokių lengvatų šie gali tikėtis, rašė už juos prašymus, drauge su jais ėjo pas antstolius ir tarėsi dėl galimų priteistų įvairiausių baudų nuolaidų.

Išmokė eismo taisyklių

Atlygį už tokią veiklą V.Beinortienė gavo vos metus, nes vėliau Kolpingo draugija panaikino mokamą etatą, nusprendusi, kad iš tiesų pagelbėti romams neįmanoma. Tačiau šie jau buvo įpratę gauti pagalbą, todėl nuolat kreipdavosi į savo globėją. „Niekada neatsisakydavau jiems padėti, man tai buvo malonu. Šiems žmonėms, kurių dauguma yra beraščiai, buvau labai reikalinga. Tai mane motyvuoja dirbti ir dabar“, - prisipažino V.Beinortienė.

Moteris pasakojo, kad artimiau pabendravusi su čigonais įsitikino, jog daugelis jų automobilius vairuoja neturėdami vairuotojo pažymėjimo. „Tačiau kaip tie žmonės galėjo išlaikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, jei nemokėjo nei rašyti, nei skaityti? – svarstė V.Beinortienė. - Vairuotojo pažymėjimo neturintiems čigonams pradėjau aiškinti Kelių eismo taisykles. Įsijungusi kompiuterį skaičiau kiekvienos situacijos klausimus ir drauge ieškojome teisingų atsakymų.“ Taip ilgokai padirbėjusi su šešiais romais, ji padėjo jiems pasirengti egzaminams ir vyrai sėkmingai juos išlaikė. „Matytumėte, kokie išdidūs jie buvo, gavę vairuotojo pažymėjimus!” – džiaugėsi panevėžietė.

Jaunikiams prireikė dokumentų

V.Beinortienė taip pat džiaugiasi galėjusi padėti iš Baltarusijos kilusiam jaunam čigonui, kuris pamilo panevėžietę. Vyras atvyko be dokumentų, tad bijojo būti deportuotas bet kurią dieną. „Abu ėjome į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą, ieškojome įvairių galimybių jam legalizuotis. Teko nuveikti tikrai didžiulį darbą, surinkti visą šūsnį pažymų, kad jaunas vyras gautų dokumentus“, - pasakojo moteris.

Globėjos pagalbos prireikė ir vietiniam romui, panorusiam vesti lietuvaitę. Paaiškėjo, kad Lietuvoje užaugęs jaunuolis taip pat neturi asmens dokumentų. „Ir tąkart iš prokurorų išgirdome, jog pasas jam bus išduotas tik tuomet, kai jis turės kur gyventi. Kadangi giminaičių namuose vietos jam neatsirado, priregistruoti vaikiną nutarėme mudu su vyru“, - sakė V.Beinortienė. Ji prisipažino šiuos beraščius žmones lydinti ir pas gydytojus, mat poliklinikoje jiems sunku surasti reikiamo specialisto kabinetą.

Tapo romų poete

Norėdama geriau suprasti romus, V.Beinortienė pati išmoko jų kalbą. Moters teigimu, išmokti šios kalbos nebuvo lengva dėl tos priežasties, kad romai nelinkę jos mokyti. Jiems paranku, kai kitų tautybių žmonės jų nesupranta. „Tai, kad čigonai sutiko mane mokyti, buvo atlygis už mano pagalbą jiems“, - tvirtino panevėžietė. O dabar ji, padedama romų, jau yra parašiusi Romų kalbos gramatiką bei sudariusi Romų-lietuvių kalbų žodyną. Šios knygos leidimą finansavo europarlamentaro A.Saudargo biuras.

V.Beinortienė taip pat yra iš lietuvių į romų kalbą išvertusi makedonų rašytojo Podgoreco Vidojės knygelę vaikams “Baltas čigoniukas“ bei eiliuotą latvio Eriko Adamsono poemą „Čigonaitė Ringla“. Viena šių knygų turėtų pasirodyti netrukus, dar šiais metais, antroji – kitų metrų pradžioje. Lėšų „Čigonaitės Ringlos“ leidimui moteris gavo iš JAV ambasados, „Balto čigoniuko“ leidimą finansuoja mūsų šalies Kultūros ministerija. V.Beinortienė dėkinga savo vyrui, „Čigonaitę Ringlą“ eiliuotai išvertusiam iš latvių į lietuvių kalbą. „Versdama šią knygą į čigonų kalbą ir aš buvau priversta tapti romų poete, - juokavo panevėžietė ir pridūrė: - Esu pensininkė. Daugybė mano bendraamžių dejuoja, kad jų gyvenimas slenka tuščiai, o aš jaučiuosi labai reikalinga.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"