Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Dalį kruopų pakeis muilu

 
2016 11 10 6:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvoje ketinama keisti pagalbos skurstantiems gyventojams paketų sudėtį – juose, be maisto produktų, gali atsirasti higienos prekių.

Šiuo metu paramą maisto produktais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo Lietuvoje gauna apie 216 tūkst. asmenų. Spalį maisto paketus sudarė cukrus, grikių kruopos, greitai paruošiama avižų košė, konservuotos pupelės, makaronai, sausi pusryčiai, trijų grūdų kruopos.

Tokią paramą turi teisę gauti gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 153 eurų per mėnesį. Tiesa, savivaldybės kai kuriais atvejais paramą gali skirti ir tada, kai šeimos pajamos vienam jos nariui neviršija 204 eurų per mėnesį. Tačiau tai tik išimtiniai atvejai.

Maisto sąskaita

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) svarsto galimybę bent kartą per metus skurstančius šalies žmones, gaunančius paramą maisto produktais, paremti ir higienos priemonėmis – muilu, skalbimo milteliais, dantų pasta ar šampūnu. Tačiau dar neapsispręsta, kokios tai būtų higienos priemonės ir kiek jų skirti. „ Šios priemonės bus perkamos maisto produktų sąskaita – paramos gavėjai gaus truputį mažiau maisto produktų, o vietoj jų gaus higienos priemonių“, – pabrėžė SADM Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas. Kasmet Lietuva gauna apie 16 mln. eurų, tad papildomų paramos lėšų būtent higienos priemonėms skirti neketinama.

Beje, ne tik maisto produktų, bet ir higienos priemonių skurstantieji gauna 10 Europos Sąjungos šalių. Tarp jų – Latvija, taip pat Airija, Graikija. Kai kuriose šalyse – Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje – kaip parama dalijami net miegmaišiai, pakaitiniai drabužiai, higienos priemonės, kiti kasdieniai reikmenys.

Kiltų sandėliavimo problemų

„Labiausiai skurstantiems reikėtų duoti higienos priemonių, nes ne visos šeimos jų įstengia nusipirkti“, – teigė Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Judita Simonavičienė.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva pritarė kolegei, bet pabrėžė, kad nereikėtų to daryti maisto produktų sąskaita. „Svarbiausia, kad ir maisto produktai, ir higienos priemonės nebūtų atvežamos dalyti tuo pačiu metu“, – pridūrė ji. Juk savivaldybės gali neturėti prekėms saugoti tinkamų patalpų. Anot savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos, parama skurstantiesiems Jurbarko rajone teikiama seniūnijose. Paramą maisto produktais šiame rajone gauna 1614 šeimų – 3789 asmenys.

VšĮ Maisto banko komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius taip pat pažymėjo, kad maisto produktai ir higienos priemonės negalėtų būti vienoje vietoje sandėliuojamos, išvežiojamos bei dalijamos, nes tai draudžia higienos normos. „Tačiau šią problemą galima išspręsti“, – patikino V. Ilgius.

Šampūno gaus tik po metų

SADM Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas A. Bytautas „Lietuvos žinioms“ minėjo, kad jau atlikta nevyriausybinių organizacijų bei savivaldybių apklausa – jos pritarė, kad dalis maisto produktų paramos krepšelyje būtų keičiami higienos priemonėmis. Šiuo metu ministerijos valdininkai aiškinasi, kokiomis sąlygomis maisto produktai ir higienos priemonės būtų sandėliuojama bei transportuojama. „Netrukus siųsime klausimyną paramą dalijančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir savivaldybėms, kad jos dar kartą suderintų galimų produktų sąrašus“, – aiškino A. Bytautas.

Nuo 2017 metų projektą įgyvendinanti organizacija – Europos socialinio fondo agentūra – turės parengti dokumentus bei skelbti konkursus prekėms pirkti. Tai gali užtrukti iki metų, todėl skurstantieji muilo ar šampūno gali tikėtis tik 2018 metais.

Realią padėtį atskleistų apklausa

Kauno, Vilniaus, Panevėžio bei kituose šalies regionuose paramą vargstantiesiems dalijančios VšĮ Maisto banko atstovas V. Ilgius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog anksčiau svarstant, kas turėtų būti nepasiturintiesiems skirtuose paketuose, laikytasi nuomonės, kad Lietuvoje svarbiausi – maisto produktai. Todėl jie ir buvo dalijami. Gaunantieji jais patenkinti, nes gaunamų maisto produktų įvairovė didėja. Be įvairių kruopų, dalijamas ir aliejus, cukrus, pieno bei mėsos konservai. Ateityje žadama parengti dar skalsesnį maisto produktų krepšelį, kuriame būtų ir konservuotų žuvų arba vaisių.

„Tačiau situacija kinta ir gali būti, kad paramos gavėjai norėtų gauti ir muilo ar skalbimo miltelių. Tačiau kol kas nesame gavę nė vieno tokio pageidavimo“, – teigė V. Ilgius. Pasak jo, realiausiai vargstančiųjų pageidavimus galėtų atspindėti tik paramą gaunančiųjų apklausa. Panašią apklausą apie paramos vertinimą prieš keletą metų buvo atlikęs ir pats Maisto bankas.

Anot V. Ilgiaus, tokios apklausos parodo realiausią paramos gavėjų vertinimą, nes tai, ką kalba socialiniai darbuotojai ar paramos dalytojai, yra gana subjektyvu ir gali neatspindėti realios paramos gavėjų nuomonės. „Kas geriau nei patys tos paramos gavėjai gali žinoti, ar pakanka vien kruopų, cukraus ir pan.?“ – klausė Maisto banko komunikacijos ir plėtros vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"