Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Dar vienas Gedimino kalno likimas? Pagramančio piliakalnį sudarkė nuošliauža

 
2017 03 30 8:00
Taip dabar atrodo apgriuvęs Pagramančio piliakalnis. Linos Masiulytės nuotrauka

Nuošliaužos kamuoja ne tik sostinės Gedimino kalną. Nemenka „žaizda“ atsivėrė ir ant Tauragės rajone europinėmis lėšomis sutvarkyto Pagramančio piliakalnio.

Piliakalnių metais paskelbtų 2017-ųjų pavasaris pateikė dar vieną nemalonią staigmeną. Polaidis gerokai apgadino įspūdingą Pagramančio piliakalnį, nuo jo vakarinio šlaito nuslinko apie 50 kubinių metrų grunto.

Pagramančio regioninio parko direktoriaus Sigito Mėlinavičiaus teigimu, griūti piliakalnis pradėjo po jo „renovacijos“, į kurią investuota kone pusė milijono eurų. Pirmos, tiesa, mažesnės, nuošliaužos būta prieš metus.

Pagalbos tikisi iš merijos

Anot S. Mėlinavičiaus, apie nuošliaužą vakariniame šlaite jam pranešė vietos gyventojai. Didžiulė nuošliauža užtvėrė į piliakalnį vedantį kelią, kuriuo ne tik eina žmonės, bet ir važinėja automobiliai. Direktorius teigė skubiai sušaukęs komisiją, kurios darbe dalyvavo ir piliakalnio sutvarkymo projekto autoriai, ir patys jo tvarkytojai (piliakalnis už 473 tūkst. eurų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, sutvarkytas 2013 metais). Komisija suskaičiavo, kad preliminari vakarinio šlaito atkūrimo kaina – apie 10 tūkst. eurų.

„Regioninis parkas piliakalniui sutvarkyti reikalingų lėšų neturi, tad dėl jų kreipėmės į Tauragės rajono savivaldybės administraciją ir sulaukėme pažado, kad pinigų bus ieškoma“, – dėstė S. Mėlinavičius. Jis neabejojo, kad lėšų, kurias skirs savivaldybė, būtiniems darbams neužteks.

Direktorius pažymėjo, kad Pagramančio piliakalnis yra gausiai lankomas žmonių, ant jo vyksta Joninių šventės, degami Baltų vienybės dienos laužai. Jis negalėjo pasakyti, kada piliakalnis atgaus pirmykštį vaizdą, ir pažymėjo, kad tai bus aišku gavus lėšų tvarkymo darbams.

Numatyti negalėjo

S. Mėlinavičiaus teigimu, iki 2013-ųjų Pagramančio piliakalnis taip pat buvo lankomas, bet nebuvo toks gražus kaip dabar. Parko direktorius pasakojo, kad už nemenkas piliakalniui tvarkyti skirtas lėšas buvo pašalinti ant jo augantys medžiai bei krūmai, įrengtas drenažas, sutvirtinti šlaitai, nutiesti pasivaikščiojimo takai, piliakalnio viršuje pastatytas aukuras. „Kaip išsiaiškinome jau atsiradus nuošliaužai, toje vietoje šlaitas nebuvo tvirtinamas“, – tikino jis.

Pagramančio regioninio parko direktoriaus Sigito Mėlinavičiaus teigimu, griūti piliakalnis pradėjo po jo „renovacijos“, į kurią investuota kone pusė milijono eurų. Pirmos, tiesa, mažesnės, nuošliaužos būta prieš metus.

Pagramančio piliakalnio sutvarkymo projektą rengė archeologo Zenono Baubonio vadovaujama viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“.

Z. Baubonis „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad užsakovai nekėlė reikalavimų numatyti būsimas erozijas, reikėjo sutvarkyti vien esamas. Anot jo, dabartinė nuošliauža atsirado dėl to, kad kalno viduje, po viršutiniu sluoksniu, žiemą buvo susidariusi vadinamoji ledo linzė. Atėjus pavasariui, atšilęs viršutinis gruntas atplyšo nuo ledo linzės ir pasislinko žemyn. Pasak archeologo, dabar būtina drenuoti piliakalnio šlaitą, jį sutvirtinti ir uždengti velėna.

Atidengti būtina?

Z. Baubonis tvirtino nemanantis, jog piliakalniai šalyje ėmė griūti dėl to, kad ant jų imta kirsti medžius. Esą piliakalniai atidengiami, kad būtų labiau matomi ir labiau prieinami visuomenei. „Siekiama, kad geriau pažindami piliakalnius, kuriuos mūsų protėviai statė kaip gynybos įrenginius, žmonės imtų dar labiau didžiuotis praeitimi, tautos istorija“, – pabrėžė archeologas.

Anot jo, piliakalniai atidengiami ir todėl, kad žmonės juos skirtų nuo paprastų kalvų. „Želdiniai uždengia piliakalnių vertingąsias savybes, o jas svarbu išryškinti“, – sakė specialistas.

Z. Baubonis teigė žinantis ir apie, anot jo, niekuo nepagrįstą Ukmergės gyventojų nerimą, kylantį dėl šiuo metu kertamų medžių ant Ukmergės centre esančio piliakalnio. Pasak jo, iš visų ES šalių Lietuva turi didžiausią įdirbį tvarkant piliakalnius, tad žalos Ukmergės piliakalniui tikrai nebus padaryta.

„Ukmergėje šiuo metu matyti daug carinės Rusijos laikų palikimo. Tad atidengus miesto centre esantį piliakalnį norima atskleisti daug gilesnes šios vietovės šaknis“, – dėstė archeologas.

Kalbėti apie griūvančio Gedimino kalno problemas Z. Baubonis atsisakė. Anot jo, visame pasaulyje kalnai žemėja, daubos užsipildo, ir šie procesai, kurių nederėtų sureikšminti, vyks iki pasaulio pabaigos.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"