TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Darželiuose neskamba lietuviškas žodis

2016 02 26 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šeimoms, norinčioms savo atžalas leisti į lopšelį-darželį, kuriame ugdymo procesas vyktų valstybine lietuvių kalba, surasti tokią ugdymo įstaigą Vilniaus rajone tampa beveik neįmanoma. Todėl darželinukų tėvai priversti rinktis pustuštį darželį, kuriame vaikas ugdomas ne valstybine lenkų kalba.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst bando tikinti, kad aplink sostinę kuriantis vis daugiau vaikų turinčių šeimų plečiamas ir darželių tinklas. Tačiau tėvai sako, kad daugėja ikimokyklinių ugdymo įstaigų tik lenkų ugdomąja kalba, bet ne valstybine lietuvių.

Valstybei atstovaujančios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministrė Genoveita Krasauskienė nenori pripažinti šių kaltinimų. Jos teigimu, Vilniaus rajone ministerijos lėšomis kasmet atidaroma naujų ikimokyklinių, priešmokyklinių grupių lietuvių kalba. Vis dėlto Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nariai mano, kad to nepakanka – esą nepriklausomoje Lietuvoje vis dar ne visur sudarytos palankios sąlygos vaikus ugdyti valstybine kalba. Jie prabyla apie svarstymus keisti Švietimo įstatymą.

Ugdo svetima kalba

Rastinėnuose su šeima gyvenanti Vilija (pavardė redakcijai žinoma) LŽ pasakojo, kokius kryžiaus kelius nuėjo savo dvejų metų dukrai Monikai ieškodama vietos lietuviškame darželyje. Deja, ilgos paieškos buvo nesėkmingos. „Pačiuose Rastinėnuose nėra jokio lietuviško darželio, tik lenkiškas, nors čia gyventojų pastaraisiais metais nuolat daugėja. Vis dažniau jaunos lietuvių šeimos kuriasi sodų bendrijose. Savo dukrą būtume sutikę vežioti į Sudervę, kur yra lietuviškas darželis, tačiau ten jai neatsirado vietos. Už dukros priežiūrą bei lavinimą mokėtume ir 70 eurų per mėnesį, bet ir tokios vietos nėra“, – skundėsi Monikos mama. Moteris sakė ieškojusi ir gerokai brangesnio privataus darželio, bet irgi nerado.

Anot Vilijos, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, reikėjo tęsti darbą Vilniuje, todėl neliko nieko kito, kaip pradėti leisti Moniką į darželį Rastinėnuose. Jame vaikas dabar ugdomas lenkų kalba, nors nei mama, nei tėtis šios kalbos nemoka. „Už darželį Rastinėnuose mokame 30 eurų per mėnesį, tačiau tai – menka paguoda, kai vaikas neugdomas jo gimtąja kalba. Deja, kol kas kito pasirinkimo paprasčiausiai neturime“, – LŽ pabrėžė Rastinėnų gyventoja.

Vida Jacevičienė pripažino, kad norint patekti į Sudervės vaikų darželį-mokyklą teks laukti keletą metų.Romo Jurgačio nuotrauka

Darželyje vietų nėra

Rastinėnų-Bubų kaimo bendruomenės pirmininkė Kristina Bykovienė pripažino, kad jaunų tėvų bėdos ieškant vaikams ugdymo įstaigos šiuo metu tikrai yra opiausios. Mat per dešimtmetį į Rastinėnų kaime esančias sodų bendrijas persikėlė gyventi labai daug jaunų šeimų, o kur jaunos šeimos – ten ir mažamečiai vaikai.

Daugelis tėvų vaikų nuo dvejų metų priežiūrą norėtų patikėti ugdymo įstaigoms, tačiau tai padaryti tikrai nėra paprasta, jei nori, kad atžalos būtų ugdomos lietuviškoje aplinkoje. Vienintelis arčiausiai esantis lietuviškas darželis yra Sudervėje. „Tačiau jis iš tiesų ne tik visiškai užpildytas, bet ir laukiančiųjų į jį patekti, kai atsilaisvins vieta, eilės tik ilgėja. Rastinėnuose yra lenkiškos Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos skyrius, įsikūręs didžiuliame pastate, tačiau jame lietuviškoms darželinukų grupėms vietos neatsiranda“, – pasakojo K. Bykovienė.

Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos tinklalapyje skelbiama, kad šios ugdymo įstaigos Rastinėnų skyriuje šiemet mokosi penki 1–3 klasių, aštuoni – 5–7 klasių mokiniai bei ugdoma 13 priešmokyklinukų. Su jais dirba 12 pedagogų, be to, skyriuje dirba ir 8 kiti darbuotojai. Tačiau šiame pastate su priestatu prieš keletą dešimtmečių vienu metu buvo ugdoma daugiau kaip šimtas vaikų.

LŽ kalbinta Sudervės vaikų darželio-mokyklos vedėja Vida Jacevičienė pripažino, kad norint patekti į šią ugdymo įstaigą gali tekti laukti keletą metų. „Dabar eilėje įrašyta apie 140 vaikų. Kada į darželį pateks paskutinis įrašytasis į eilę, tikrai nežinau“, – neslėpė ugdymo įstaigos vadovė. V. Jacevičienė sakė, kad šiuo metu Sudervės vaikų darželyje-mokykloje ugdomas 101 vaikas. Jos duomenimis, norint patenkinti visus poreikius, Sudervės apylinkėse reikėtų dar bent vieno tokio dydžio lietuviško darželio. Juk į Sudervę vaikus priversti vežioti ne tik šios gyvenvietės žmonės, bet ir Rastinėnų, Bubų kaimų gyventojai.

Problemų nemato

Kristina Bykovienė: "Vien iš Rastinėnų mokytis į Vilnių priversti važinėti apie 200 mokinių, bet savivaldybė jų kelionių neapmoka."Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tad švietimo įstaigų kūrimas bei jų pertvarka yra savivaldybių reikalas. LŽ kalbinta Vilniaus rajono merė M. Rekst teigė, jog savivaldybė deda pastangų, kad jos teritorijoje esančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos tenkintų čia gyvenančių vaikų ugdymo poreikius gimtąja kalba, ir didina ugdymo prieinamumą.

„Atsižvelgdama į rajono bendruomenės interesus ir poreikius, strateginius planus, turimas lėšas bei demografinę perspektyvą savivaldybė kasmet skiria finansavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigų statybai, naujoms grupėms sudaryti, didina ugdymo prieinamumą išplėsdama grupes“, – LŽ aiškino merė. Tačiau ji nedetalizavo, kur per pastaruosius metus ir kokia ugdymo kalba buvo pastatytos naujos vaikų ugdymo įstaigos ar įsteigtos naujos grupės.

Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapyje nesunkiai galima rasti informacijos, kad per pastaruosius dešimt metų rajone pastatyti 6 nauji vaikų darželiai – Nemenčinėje, Lavoriškėse, Mickūnuose, Rudaminoje, Avižieniuose ir Sudervėje, o netrukus tokia įstaiga įsikurs ir Riešėje. Tačiau akivaizdžiai prioritetas teikiamas lenkiškiems darželiams – visuose per dešimtmetį pastatytuose darželiuose ugdymo kalba yra lenkų, išskyrus Avižienius bei Nemenčinę, kur greta lenkų kalba ugdomų vaikų grupių yra ir grupės vaikams, kalbantiems lietuviškai.

Beje, plečiant ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą Vilniaus rajone prisideda ir Lenkijoje įkurta draugija „Wspólnota Polska“ („Lenkų bendrija“), finansiškai remianti šį procesą.

Mokyklinukai – į Vilnių

Kaip LŽ pasakojo Rastinėnų-Bubų kaimo bendruomenės pirmininkė K. Bykovienė, Rastinėnų ar gretimų kaimų gyventojai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų, taip pat patiria daug problemų. Sudervėje yra tik pradinė lietuviška mokykla, veikianti kartu su darželiu, o vyresni mokiniai priversti rinktis lenkiškas mokyklas arba važinėti į pamokas Vilniaus miesto mokyklose. Norint leisti vaikus į pastarąsias, reikia ir daugiau lėšų – 5–8 klasių mokiniai už kelionę į mokyklas turi susimokėti patys, nes Vilniaus rajono savivaldybė atsisako apmokėti šias išlaidas. Esą artimiausia mokykla yra Avižieniuose.

„Tačiau iš Rastinėnų į Avižienius nevažiuoja joks viešasis transportas. Be to, minėta mokykla yra pusiau lenkiška. Todėl daug kas nenori joje mokytis“, – LŽ kalbėjo K. Bykovienė. Bendruomenės pirmininkė pabrėžė, kad vien iš Rastinėnų mokytis į Vilnių kasdien važinėja apie 200 mokinių.

Užsiliko praėjusiame amžiuje

Beje, Rastinėnų gyventojų teigimu, šiame kaime ne vien lietuviškas vaikų darželis ar pradinė mokykla yra neįgyvendinama svajone. Rastinėnuose nėra ir bibliotekos ar kitokio kultūros židinio. Beveik visai netvarkoma kaimo infrastuktūra – nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos sistemų, nors gyvenvietė sparčiai auga.

Statistikos duomenimis, Rastinėnuose šiuo metu gyvena apie tūkstantis gyventojų, tačiau iš tikrųjų jų gali būti kur kas daugiau, nes ne visi šiame kaime deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Daug jaunų šeimų dėl jau minėtų priežasčių gyvenamąją vietą deklaruoja Vilniaus mieste, tad ir vaikus leidžia į sostinės ugdymo įstaigas.

„Pradedame nusivilti anksčiau išsvajotu gyvenimu Rastinėnuose. Žmonės nebenori gyventi Vilniaus rajone, nes čia merijos valdininkams išlaikyti skiriami didžiuliai pinigai, o rajono kaimams tvarkyti, kelių priežiūrai – minimalios lėšos. Jaučiamės taip, tarsi būtų sustojęs laikas, – per visą dešimtmetį Rastinėnuose niekas nesikeitė“, – sakė K. Bykovienė. Ji neslėpė, kad tik nuo Vilniaus rajono valdžios požiūrio į aplink sostinę kaimuose besikuriančias jaunas šeimas priklausys, ar jos čia pasiliks visam laikui, ar ieškosis vietos kitur.

Žada ieškoti sprendimų

Seimo ŠMKK narys Valentinas Stundys LŽ prisipažino, kad lietuviškų ugdymo įstaigų problema Vilniaus rajone jam žinoma. „Vilniaus rajone tėvams, norintiems vaikus ugdyti valstybine kalba, sudaromos dirbtinės kliūtys – neplečiamas ugdymo įstaigų tinklas lietuvių kalba, nes ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Taigi, pati savivaldybė sprendžia, ką ir kaip daryti. Reikėtų aiškesnės valstybės politikos“, – pripažino parlamentaras.

Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė G. Krasauskienė LŽ teigė, kad valstybė bei jai atstovaujanti ŠMM nenusišalina sprendžiant ikimokyklinio ugdymo lietuvių kalba užtikrinimo problemas Vilniaus rajone. Esą kasmet yra atidaroma naujų ikimokyklinių, priešmokyklinių grupių lietuvių kalba. Viceministrė vardijo, kad 2011–2015 metais ministerija įsteigė ir išlaiko 24 naujas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, atskirus mokyklų skyrius Juodšilių, Vaidotų, Bukiškių, Bendorėlių, Sudervės, Rudaminos, Lavoriškių gyvenvietėse. Pernai Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje buvo atidaryta trečia ikimokyklinio ir antra priešmokyklinio ugdymo grupės, Riešės gimnazijoje – trečia priešmokyklinio ugdymo grupė, Riešės gimnazijos Bukiškių skyriuje – 2 naujos ikimokyklinio ugdymo grupės, minėtos gimnazijos Bendorėlių skyriuje – antra ikimokyklinio ugdymo grupė. „Šiuo metu ruošiamasi atidaryti vaikų darželį Avižieniuose, kuriame veiks trys ikimokyklinio ugdymo grupės“, – aiškino G. Krasauskienė.

Vis dėlto, kad valstybės dedamų pastangų išplėtoti valstybine lietuvių kalba ugdymo įstaigų tinklą Vilniaus rajone tikrai nepakanka, pripažino ir Seimo ŠMKK pirmininkas Raimundas Paliukas. „Ši problema Seimui gerai žinoma, svarstomi įvairūs jos sprendimo būdai. Neatmetame galimybės, kad net teks keisti Švietimo įstatymą. Juk kiekvienam nepriklausomos Lietuvos piliečiui turi būti užtikrinta galimybė būti ugdomam valstybine kalba“, – LŽ pabrėžė Seimo ŠMKK pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"