TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Daržovės svarbesnės už kvarcinį smėlį

2016 05 03 6:00
Ūkininkas žemėje, kurioje yra kvarcinio smėlio klodai, planuoja statyti pramoninius šiltnamius. LŽ archyvo nuotraukos

Anykščių rajono savivaldybė palaimino pramoninių šiltnamių statybą vietovėje, kuri garsėja prieš 25 mln. metų susidariusio kvarcinio smėlio klodais. Rajono vadovams džiaugiantis, kad augindami pomidorus ir agurkus darbo turės 80 anykštėnų, geologai perspėja, jog žemės gelmės daug svarbiau nei daržovių derlius.

Anykščiai – viena nedaugelio Lietuvos vietų, kurių apylinkėse 12–13 metrų gylyje esama monokristalinio kvarcinio smėlio. Iš jo gaminami įvairūs stiklo gaminiai, tarp jų – ir stiklo pluoštas, tvirtesnis už metalą.

Gindamas šių iškasenų turinčius žemės plotus, kvarcinį smėlį eksploatuojančios AB „Anykščių kvarcas“ generalinis direktorius Eugenijus Andriejauskas kiek anksčiau užkirto kelią Anykščių aplinkkelio statybai, iškovojo, kad nebūtų statomi gyvenamieji namai. Dabar jis ketina susiimti su Anykščių rajono valdžia, leidusia statyti šiltnamius vietovėje, kurioje gausu kvarcinio smėlio.

Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis pabrėžia, kad kvarcinio smėlio Anykščių krašte yra palyginti daug, tad kol jis bus pradėtas kasti po šiltnamiais, juose išauginti pomidorai ir agurkai maitins Lietuvos žmones, o šias daržoves augindami turės darbo 80 anykštėnų.

Anykščiai - viena nedaugelio Lietuvos vietų, kurių apylinkėse 12-13 metrų gylyje esama monokristalinio kvarcinio smėlio.

Kompromisinis variantas

Anykščių rajono merijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vita Bubliauskaitė LŽ tvirtino, kad savivaldybė išdavė leidimą ūkininkui Audriui Juškai Anykščių rajone, Vikonyse, išplėsti turimą šiltnamių plotą. Anot jos, keturių hektarų šiltnamių teritorija būtų išplėsta iki 10 hektarų. „Visa ši žemė yra privati daržoves auginančio ūkininko nuosavybė. Kadangi jam priklausančios žemės gelmėse yra kvarcinio smėlio klodų, dėl galimybės joje statyti šiltnamius teko nemažai aiškintis su Aplinkos ministerija“, – pasakojo valdininkė.

V. Bubliauskaitės teigimu, nors pagal Aplinkos ministerijos išaiškinimą Žemės gelmių įstatymas draudžia bet kokią statybą iškasenų turinčioje teritorijoje, išduodama leidimą ūkininkui statyti šiltnamius savivaldybė apsisprendė dėl kompromiso. A. Juška privalės pasirašyti įsipareigojimą, kad prireikus naudoti kvarcinio smėlio klodus jis šiltnamius nukels.

„Be to, Seimui svarstyti yra pateiktos Žemės gelmių įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įteisinti galimybę naudingųjų iškasenų turinčioje teritorijoje leisti statyti tokius laikinus statinius, kokie yra šiltnamiai. Tikimės, kad parlamentarai atsižvelgs į žmonių poreikius ir pritars įstatymo pataisoms“, – sakė merijos atstovė.

Mato didžiulę naudą

Pats daržovių augintojas A. Juška atsisakė kalbėti su LŽ apie savo planus statyti šiltnamius žemėje, turinčioje kvarcinio smėlio.

Buvęs parlamentaras, o dabar Anykščių rajono merijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Baura LŽ teigė, kad ir jis pats, ir visi rajono vadovai džiaugiasi, jog netoli Anykščių, Vikonyse, atsiras daugiau šiltnamių, o anykštėnai bus įdarbinti auginti daržoves. „Juk tuos šiltnamius panaudos 15–20 metų ir nukels, o kvarcinis smėlis liks, jį bus galima eksploatuoti“, – sakė jis.

Kęstutis Tubis: "Kodėl nepasinaudojus ta žeme, kurioje esama kvarcinio smėlio klodų, ir neleidus ūkininkui auginti daržovių, o jo samdomiems žmonėms užsidirbti?" /www.anyksciai.lt nuotrauka

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Rasalas tikino neseniai sužinojęs, kad už europines lėšas šiltnamių savininkas šalia jų pasistatė biokuro katilinę, kuri savo galingumu prilygsta katilinei, tiekiančiai šilumą Anykščiams. „Tad natūralu, kad jis nori plėsti ir savąjį žemės ūkio verslą“, – kalbėjo A. Rasalas.

Anykščių rajono meras K. Tubis neslėpė labai norintis, kad šiltnamių ūkis Vikonyse būtų išplėstas, nes tuomet darbo gautų 80 anykštėnų. „Kiek man žinoma, pagal dabartinį kvarcinio smėlio išgavimo tempą po šiltnamiais atsidursiantis smėlis greičiausiai bus pradėtas išgauti ne anksčiau kaip po 50–60 metų. Tad kodėl dabar nepasinaudojus ta žeme, kurioje esama kvarcinio smėlio klodų, ir neleidus ūkininkui auginti daržovių, o jo samdomiems žmonėms užsidirbti?“ – svarstė jis.

Meras pabrėžė, jog šį klausimą išdėstė ir Anykščių rajone vykusiame vadinamajame žaliadienyje dalyvavusiam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, taip pat sakė žinantis, kad svarstyti Seimui yra pateiktos pataisos, kurias priėmus Žemės gelmių įstatymas taptų liberalesnis.

Tikisi parlamentarų supratimo

AB „Anykščių kvarcas“, kvarcinį Anykščių smėlį eksploatuojančios nuo 1968 metų, direktorius E. Andriejauskas LŽ teigė, jog statyti šiltnamius, kuriems statybos leidimą išdavė rajono savivaldybė, būtų šiurkštus Žemės gelmių įstatymo, draudžiančio bet kokią statybą naudingųjų išteklių turinčioje teritorijoje, pažeidimas.

„Stebiuosi, kad taip lengvai dalydama leidimus statyti ten, kur gausu kvarcinio smėlio klodų, Anykščių rajono savivaldybė jau trečiąkart lipa ant to paties grėblio, nors grėblio kotu jau porą kartų gavo smūgį“, – sakė jis. E. Andriejauskas pasakojo, jog sykį pasitelkęs valstybės institucijas užprotestavo Anykščių aplinkkelio per iškasenų turinčią teritoriją statybą, antrą kartą buvo uždrausta gyvenamųjų namų statyba. Tad direktorius vylėsi, kad šiltnamius plėsti siekiančiam ūkininkui, o drauge ir statybos leidimą išdavusiems merijos valdininkams bus uždrausta pažeidinėti įstatymus.

Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška Anykščių rajono savivaldybę pavadino įstatymo pažeidėja. „Negana to, kiek žinau ir kaip suprantu, būtent iš Anykščių rajono savivaldybės atėjo pasiūlymas koreguoti dabar galiojantį Žemės gelmių įstatymą, kurį pakeitus būtų leidžiamos tokios statybos, o atsakomybę už jas turėtume prisiimti mes, Lietuvos geologijos tarnyba“, – sakė jis.

V. Januška vylėsi, kad savivaldybė dar susivoks, ką daro, ir leidimą statyti šiltnamius ant kvarcinio smėlio klodų atšauks. Jei to nebus padaryta, bus ieškoma teisinių būdų keisti padėtį. „Turiu vilčių, kad ir mūsų parlamentarai nepriims pataisų, kurioms būtų pasmerkti žemės ištekliai, kaip ir šiuo Anykščių atveju, pirmenybę teikiant agurkams“, – kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"