TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Daugiavaikio tėvo gyvenimo pilnatvė

2008 05 31 0:00
Du savo ir dvidešimt savais tapusių svetimų vaikų turintis Vidantas Grigaliūnas kitokio gyvenimo neįsivaizduoja ir džiaugiasi šeimos laime. Tėvo dienos proga rytoj jį sveikins kone pusšimtis artimų žmonių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Du savo ir dvidešimt savais tapusių svetimų vaikų turintis Vidantas Grigaliūnas kitokio gyvenimo net neįsivaizduoja ir džiaugiasi šeimynine laime. Tėvo dienos proga rytoj jį sveikins apie pusšimtį artimų žmonių.

Tėvo diena Vidanto ir Gražinos Grigaliūnų namuose dažniausiai švenčiama itin smagiai. Apie pusšimtį namiškių susidaro, kai susirenka poros išauginti ar vis dar auginami vaikai kartu su savo išrinktaisiais ir atžalomis. Iš tikrųjų Grigaliūnai yra susilaukę dviejų sūnų, o kitus dvidešimt vaikų ryžosi globoti. Tačiau apie tai, kad vieni - jų tikrieji vaikai, kiti - globotiniai, geriau nė neužsiminti. Toks skirstymas Grigaliūnus žeidžia.

Į namus pasikvietė džiaugsmą

Tai, kad gali būti globėjas, V.Grigaliūnas suprato, kai mirė žmonos brolienė. Ji paliko dvi našlaites, o našliu tapęs svainis mergytes atidavė į prieglaudą. Tėvas tikino taip pasielgęs mergaičių labui, esą prieglaudoje dukromis bus pasirūpinta geriau nei sugebėtų jis. Vidantą toks giminaičio žingsnis labai sujaudino. Jis pamėgino įsivaizduoti, kaip jaučiasi artimiausių žmonių netekę vaikai.

Gailėdamas dukterėčių V.Grigaliūnas žmonai pasiūlė parsivesti jas į savo namus. Gražina prisipažino vyrui irgi apie tai mąsčiusi, tačiau garsiai prabilti nesiryžusi. Tad netrukus mergaitės augo drauge su Grigaliūnų sūnumis, kol jų tėvas, vedęs kitą moterį, nutarė dukras auklėti pats. Tada Grigaliūnai savo namuose pajuto tuštumą, kuri itin slėgė jų sūnus. Tuo metu įvairiose šalies vietose ėmė kurtis vadinamosios šeimynos, kurios priglobdavo vaikus iš vaikų namų. V.Grigaliūnas pasakojo, kad kurti tokią šeimyną juodu su žmona labiausiai skatino sūnūs. Jie neabejojo, kad globotiniai į namus atneš dar daugiau džiaugsmo.

Noras dalytis meile

Apie ką mąstė Vidantas, į Panevėžio rajono Teberešiškių kaime esančius paties užgyventus namus parsivesdamas penkis (to reikalavo šeimynų kūrimo nuostatai - aut.) tuo metu dar visai svetimus vaikų globos namų auklėtinius? Vyras apie tai kalba mažai. Jis prisiminė, kad pamatęs prieglaudos vaikus pajuto norą pasidalyti su jais savo meile.

"Vaikų nesirinkome, tačiau nusprendėme, kad auginsime vienos šeimos vaikus, nenorėjome jų traumuoti atskirdami vienus nuo kitų", - sakė V.Grigaliūnas.

Kai tik penketukas atsidūrė Grigaliūnų namuose, Vidantas pajuto, kad aplinkiniai tėvų meilės nepatyrusiems vaikams kelia itin didelius reikalavimus, tikisi iš jų išskirtinio supratingumo, dėkingumo, begalės kitų gerų savybių. Nelabai kam rūpėjo, ką tokie vaikai jaučia, kuo gyvena, kas juos skaudina, liūdina, žeidžia. Susidūręs su tokia aplinkinių reakcija Vidantas panoro ginti globotinius, įrodyti, kad jie svarbūs, brangūs, reikalingi, nors ir stokojantys kai kurių įgūdžių, yra itin reiklūs ar ne visada tokie nuovokūs, kaip šeimose augę vaikai.

Teko grumtis

"Parsivesti vaikai reikalaudavo, kad su jais žaistume. Kai mėginome paaiškinti, jog tai daryti galėsime tik nudirbę begalę darbų, jie mums įrodinėjo, kad viską padarys virėjos, kiemsargiai, valytojos. Iki apsigyvendami musų namuose jie matė tik tokį gyvenimo būdą", - šeimynos kūrimo pradžią prisiminė Vidantas.

Šį birželį sukaks devyniolika metų, kai Vidantas ir Gražina pradėjo auginti pirmuosius globotinius. Kiek vėliau Grigaliūnai priglobė ir minėtas Gražinos brolio dukteris. Sužinoję, kaip Grigaliūnų namuose gyvena jų bendraamžiai, pastogės čia prašydavo ir kiti tikrųjų tėvų atstumti vaikai. Dėl teisės juos globoti Vidantui ir Gražinai teko ilgai grumtis su įvairiomis valdžios institucijomis. Šios mėgino įrodyti, kad šeimynoje auklėti daugiau nei penkis vaikus nevalia. Tačiau pas Grigaliūnus atėję vaikai griežtai atsisakydavo palikti šiuos namus. Galiausiai valdininkams teko nusileisti ir netgi skirti paramą.

Ne kalbomis, o pavyzdžiu

Prie Grigaliūnų kadaise įsigyto medinio namuko Panevėžio rajono valdžia pastatė didelį namą, šeimai materialiai padėjo užsienio labdaros fondai.

"Turėjome ir nemažą ūkį. Karvės, kiaulės, ožkos, žąsys - visko buvo. Visus tuos gyvulius kartu su vaikais prižiūrėjome", - sakė Vidantas. Jis pabrėžė, kad norint vaiką išmokyti dirbti, tai reikia daryti ne kalbomis, o rodant pavyzdį. Pats dirbti privalai gerokai daugiau, tačiau nuopelnus priskirti vaikui, nuolat jį girti ir skatinti. Kitaip tariant, reikia begalinės kantrybės.

Kas buvo ir kas vis dar sunkiausia auginant tiek daug vaikų? "Kad tų ligų nebūtų!" - atsiduso V.Grigaliūnas. Jis prisiminė ne kartą vaikus, suvyniotus į antklodę, naktimis automobiliu vežęs į ligoninę, budėjęs prie sergančiųjų. Tačiau fizinės ligos Vidantui jau neatrodo tokios baisios - vaikai jas išaugo. Vyras apgailestavo, kad jam nepavyko padėti vienam priglaustų vaikų, kuris susirgo dvasios liga.

"Nežinojome, kas jam yra, kodėl vaikas elgiasi kitaip nei kiti ir joks auklėjimas jam nepadeda. Blogiausia, jog krėsdamas šunybes jis nesuprato, kad elgiasi netinkamai. Galiausiai psichiatrai paaiškino, kad tas mūsų vaikas jau nepasikeis, tačiau ta žinia mūsų visiškai nenuramino. Mūsų pagalbos jaunuolis nepriima, gyvena savo susikurtame pasaulyje", - liūdnai pasakojo V.Grigaliūnas. Jis pridūrė, kad panašių sutrikimų turi ir viena jų priimta dukra, kuri kartais pabėga iš namų.

Nereikalauja neįmanomų dalykų

Kiti Grigaliūnų vaikai studijuoja universitetuose, kolegijose, mokosi amato technikos mokyklose, dirba Lietuvoje ar užsienyje. Mažyliai sukasi namuose. Atrodo, viskas paprasta ir lengva, tarsi jokių sunkumų nė nebuvę. V.Grigaliūnas įsitikinęs, kad vargo sau ir savo vaikams pridaro tie tėvai, kurie, lygiuodamiesi į kitus, iš vaikų nori išspausti neįmanoma. Vidantas su žmona vaikus auklėjo ne prievarta, o patarimais, savo nuomonės neprimetė, leido rinktis.

Tačiau vyriškis pridūrė, kad dėl vaikų tenka ir kovoti. Pavyzdžiui, Gražina nemažai jėgų atidavė vienam jauniausiųjų. Vaikutis serga cerebriniu paralyžiumi, todėl niekas nemanė, kad jis kada nors galės bėgioti.

Grigaliūnams įdėjus nemažai pastangų, vaikelis ir laksto, ir dviračiu važinėja, tuo stebindamas daugelį aplinkinių.

Sulaukia dėkingumo

Nors patarlės byloja, kad iš vaikų beprasmiška laukti dėkingumo, V.Grigaliūnas taip nemano. Jam visi vaikai įvairiausiomis progomis taria šilčiausius dėkingumo žodžius. Už tai, kad visi išauginti ir vis dar auginami vaikai jį laiko tėčiu, be galo dėkingas ir pats Vidantas. Jis neįsivaizduoja kitokio, geresnio gyvenimo. Dvidešimt dviejų vaikų tėvas džiaugiasi, kad su žmona Gražina ir visais globojamais vaikais patiria gyvenimo pilnatvę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"