TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Dėl Kauno vadovo posto – merų kova

2015 02 24 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ateinantį sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose dėl Kauno mero kėdės varžysis dabartinis ir net trys buvę laikinosios sostinės vadovai, taip pat - gausus būrys politikų, anksčiau nesėkmingai pretendavusių į šį postą.

Pirmąkart Lietuvoje vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose dėl Kauno vadovo posto varžysis rekordiškai daug - net 15 - kandidatų. Toliau vadovauti Kaunui siekia konservatorius Andrius Kupčinskas, vėl sėsti į mero kėdę norėtų ir anksčiau pareigas ėję Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis, Kovotojų už Lietuvą sąjungą subūręs Vytautas Šustauskas ir kitados jo vadovautos Lietuvos laisvės sąjungos pavadinimą „pasiskolinusios“ Artūro Zuoko partijos deleguotas Erikas Tamašauskas.

Mokėjo sau už pramogas

Andrius Kupčinskas./LŽ archyvo nuotraukos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas 39 metų A. Kupčinskas Kauno mero pareigas su nedidele pertrauka eina antrą kadenciją, o šio miesto taryboje dirba nuo 2000-ųjų. Nors Kaunas neretai kritikuojamas dėl duobėtų gatvių ir lėtos plėtros, laikinosios sostinės vadovas turi kuo pasigirti: tuo metu, kai A. Zuoko vadovaujamas Vilnius skaičiuoja milijardinę skolą, Kaunas praėjusius metus baigė „su pliusu“ - jo biudžete sukauptas 1,3 mln. eurų (4,5 mln. litų) perviršis.

Ne taip sklandžiai vadovauti Kaunui konservatoriui sekėsi per pirmąją kadenciją. Kaip skelbė „Lietuvos žinios“, 2011 metais Kaunas ir visa Lietuva plačiai aptarinėjo tuo metu mero posto netekusio A. Kupčinsko veiklą einant pareigas. Ir ne nuveiktus darbus, bet pomėgį pasipinigauti.

Kaip paaiškėjo, per trejus metus nuo pirmosios kadencijos pradžios tuomečiam Kauno vadovui tik už dalyvavimą renginiuose po darbo buvo atseikėta 36 tūkst. litų (10,4 tūkst. eurų) - viena jo „darbo“ valanda laisvadieniais buvo įkainota 60 litų (17,4 euro). Mokesčių mokėtojams kainavo ir mero kadrilis Vienos pokylyje, ir pasirodymas prezidentės inauguracijoje, ir dalyvavimas švaros akcijoje „Darom!“, ir net maldos Šiluvos atlaiduose. Tiesa, vėliau A. Kupčinskas grąžino 2018 litų, kurie buvo jam išmokėti už dalyvavimą Kovo 11-osios, Vasario 16-osios renginiuose ir Žolinės atlaiduose.

Buvusieji bando sugrįžti

Dėl Kauno mero posto rengiasi kautis Liberalų sąjūdžio iškeltas miesto tarybos narys 55 metų R. Mikaitis, skelbiantis nemažai diskusijų sukėlusį šūkį „Aplenkti Vilnių, ir viskas bus gerai“.

Rimantas Mikaitis.

Po 2011 metais vykusių savivaldos rinkimų partijoms nesugebėjus susitarti dėl paramos kandidatams į merus, R. Mikaitis netikėtai išstūmė iš šios pozicijos A. Kupčinską, bet po kelių mėnesių buvo atstatydintas. Tuo metu kalbėta, kad nuversti R. Mikaitį rengtasi iš esmės: kaip paaiškėjo, net dviem tarybos nariams - socialdemokratei ir konservatoriui, esą dėl asmeninių priežasčių negalėjusiems atvykti į posėdį, balsavimo dieną į namus buvo atsiųsti privatūs automobiliai siekiant, kad jie palaikytų interpeliaciją.

Net ir netekęs posto, buvęs meras neišbarstė miestiečių simpatijų: 2012-ųjų sausį vykusiame konkurse "Kauno politikas 2011” R. Mikaitis surinko daugiausia kauniečių balsų.

Vytautas Šustauskas.

Vėl vadovauti miestui siekia ir skandalingai pagarsėjęs „ubagų karalius“ - 70-metis V. Šustauskas, Kauno mero pareigas trumpai ėjęs 2000 metais, o paskui pasirinkęs Seimo nario mandatą. Per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį šiam politikui, jo paties teigimu, buvo iškeltos 56 bylos, 30 parų teko praleisti areštinėje.

Vieną kadenciją Seime ir net keturias Kauno taryboje dirbęs politikas, pagarsėjęs „Ubagų baliais“ prie Vilniaus rotušės ir „Ubagų žygiu“ į sostinę, 2007-ųjų rugsėjį sukvietęs bendražygius į Kauno rotušės aikštę minėti pastarosios akcijos 10-mečio, oficialiai pareiškė pasitraukiantis iš aktyvios politikos.

V. Šustausko vardas vėl nuskambėjo 2013-ųjų rugpjūtį, policijai sulaikius buvusį politiką už nepadorų žodį pareigūnų atžvilgiu per sostinėje vykusias seksualinių mažumų eitynes. Po šio incidento jis paskelbė nebenorintis gyventi „tokioje Lietuvoje“ ir tikino besižvalgantis į Baltarusiją. Metais anksčiau jis minėjo kitą emigracijos kryptį - aiškino norintis prisiglausti Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Erikas Tamašauskas.

Dar vienas apie sugrįžimą svajojantis buvęs Kauno vadovas - 57 metų E. Tamašauskas, šiuo metu atstovaujantis Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams). Mero pareigas jis ėjo nuo 2001 metų vasario iki 2002-ųjų birželio. Pašalintas iš posto, E. Tamašauskas pasitraukė ir iš tuo metu gyvavusios Naujosios sąjungos, pasirinkdamas vicemero postą jam pasiūliusią Liberalų sąjungą. Vėliau, jau kaip Liberalų sąjūdžio atstovas, jis buvo išrinktas į Seimą, ėjo parlamento vicepirmininko pareigas. Liberalų sąjūdį politikas paliko 2014-ųjų spalį, kaip teigiama, sulaukęs A. Zuoko organizacijos pasiūlymo kandidatuoti į merus.

Painiojo interesus

Aktyviai kovoje dėl Kauno mero portfelio dalyvauja visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ kandidatas 57 metų verslininkas, bendrovės „Vičiūnų grupė“ įkūrėjas Visvaldas Matijošaitis. Vadovauti Kaunui jis pretendavo ir po 2011 metų savivaldos rinkimų, tačiau tuo metu beveik ranka pasiekiamas postas atiteko R. Mikaičiui.

Visvaldas Matijošaitis.

Nesklandžiai prasidėjusiai politinei V. Matijošaičio karjerai įtakos turėjo ir 2012-ųjų rugsėjį paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis, kuria paliktas galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas. Etikos sargai nustatė, kad V. Matijošaitis ir jo sutuoktinė, spręsdami klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų Kauno mieste nustatymo, pažeidė įstatymą. Verslininkai, valdę didelius akcijų paketus įmonėse, kurios per metus už turtą Kaune sumokėdavo daugiau kaip pusę milijono litų, negalėjo dalyvauti svarstant mokesčių tarifų mažinimo klausimą.

Prieš mėnesį daugelio kauniečių nuostabą sukėlė V. Matijošaičio rinkimų kampanijos sprendimas. Verslininko plakatas buvo iškabintas prie 2013 metais tragiškai žuvusios jo žmonos nuotraukos, kuria populiarinama organų donorystė. Verslininkas tikino, kad anksčiau toje vietoje kabėjo įmonių grupės „Viči“ reklama, o paskui jam „nekilo rankos“ nuimti žmonos portreto.

Aušra Ručienė.

Kaip ir V. Matijošaitis, prie mero kėdės 2011 metais buvo priartėjusi ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ Kauno vadove siūloma 52 metų advokatė Aušra Ručienė. Prieš ketverius metus į Kauno tarybos posėdį, kuriame tikėjosi būti patvirtinta mere, pradedančioji politikė atvyko pasipuošusi baltu kostiumėliu ir įspūdingais aukštakulniais, tačiau liko tuščiomis - už ją balsavo vos 4 deputatai.

1990-1991 metais Prienų rajono prokuratūros vyriausiosios prokurorės, 1991-1992 metais - Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas ėjusios, o paskui ilgus metus advokate dirbusios A. Ručienės vardas pastaruoju metu linksniuojamas dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ galimos korupcijos skandale minimo sutuoktinio - Seimo nario Antano Ručio, neoficialiai vadinamo šios partijos „juoduoju buhalteriu", veiklos.

Pati A. Ručienė jau pripažinta nusižengusi įstatymams. LVAT neseniai konstatavo, kad Vyriausioji rinkimų komisija teisingai nusprendė, jog A. Ručienė papirkinėjo rinkėjus jos fondo nemokamai rengtais šokių vakarais „Kam per trisdešimt“, per kuriuos koncertavo žinomi atlikėjai.

Šou dalyviai

Stanislovas Buškevičius.

Tikru kauniečiu iš Žaliakalnio prisistatantis buvęs parlamentaras, ilgametis Kauno vicemeras 56 metų Stanislovas Buškevičius, į merus keliamas partijos „Jaunoji Lietuva“, gali didžiuotis savo biografija. 1989-1990 metais jis organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą - masinį rusiškų karinių bilietų ir prirašymo liudijimų grąžinimą į Maskvą, inicijavo komunistinių stabų - paminklų Vincui Kapsukui, Feliksui Dzeržinskiui, keturiems komunarams ir kitiems - nugriovimą Kaune. Dvi kadencijas dirbdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, S. Buškevičius įregistravo per 50 įvairių įstatymų bei siūlymų, o Kauno miesto taryboje inicijavo siūlymą visą miestą paversti nerūkymo zona.

Ne mažiau nei politine veikla sveiką gyvenimo būdą propaguojantis S. Buškevičius garsėja pomėgiu dalyvauti įvairiuose šou projektuose. 2004-aisiais, dar būdamas Seimo narys, jis dalyvavo išgyvenimo projekte „Džiunglės“, 2008 metais - projekte „Šok su žvaigžde“, pernai - „Šokiuose ant ledo“. Prieš kelerius metus interneto svetainėje „YouTube“ pasirodė filmukas, kuriame Kauno vicemeras įamžintas besivartantis lovoje su buvusia žurnalų "Playboy" ir "Penthouse" žvaigžde Jurgita Tvarijonaite. S. Buškevičius aiškino, kad tai buvo projekto „Šok su žvaigžde“ reklama.

Vydas Gedvilas.

Darbo partijos į Kauno merus siūlomas Seimo vicepirmininkas 55 metų Vydas Gedvilas dalyvauja tik politiniuose šou. Žinomas krepšinio treneris, 1996–2002 metais treniravęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinę, o dabar jau trečia kadencija dirbantis Seime, ryškia kelių savaičių politine žvaigžde tapo 2013-aisiais, kai atsisakė Seimo pirmininko posto.

Nors V. Gedvilas viešai kalbėjo taip pasielgęs iš solidarumo su tuo metu iš Seimo vicepirmininko pareigų guitu Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje nuteistu Vytautu Gapšiu, Seime garsiai kalbėta, kad jo atsistatydinimą inicijavo „darbiečių“ faktinis lyderis Viktoras Uspaskichas. Net dešinieji politikai kurį laiką gyrė V. Gedvilą už tai, kad jis esą atsilaikė prieš V. Uspaskicho spaudimą ginti Seime Darbo partijos interesus.

Buvusių bendražygių varžybos

Orinta Leiputė.

Socialdemokratai kauniečiams mere siūlo rinkti 42 metų Seimo narę Orintą Leiputę. Nors politikė, šiuo metu vadovaujanti ir partijos Kauno skyriui, anksčiau neoficialiai kaltinta negebėjimu burti žmonių, dėl ko prieš kelerius metus skyrių esą paliko dalis narių, už ją mūru stoja socialdemokratų vicepirmininkė Birutė Vėsaitė.

Seime O. Leiputė labiau nei iniciatyvomis Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pasižymėjo rūpindamasi keturkojų gerove. 2013-aisiais jos iniciatyva Seime buvo suburta parlamentinė grupė „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“, inicijuojanti sprendimus, susijusius su gyvūnų gerove, apsauga ir teisėmis.

Gintautas Labanauskas.

Su O. Leipute Kaune varžysis buvęs jos bendražygis, iš socialdemokratų gretų 2011 metais pasitraukęs ir bendraminčius išsivedęs buvęs valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas 51 metų Gintautas Labanauskas. Kandidatu į merus jį iškėlė visuomeninis rinkimų komitetas „Gintauto Labanausko komanda „Dirbam Kaunui“.

Socialdemokratus G. Labanauskas paliko, viešu laišku išdėstęs savo priekaištus partijos kolegoms ir lyderiui Algirdui Butkevičiui, esą nesuvaldančiam situacijos partijoje. Neoficialiai teigta, esą iš tiesų tuo metu įtakingas Kauno politikas supyko ant socialdemokratų lyderio dėl šio nenoro paremti Kauno tarybos valdančiojoje koalicijoje dirbančių partijos kolegų reikalavimo savivaldybės valdomose komunalinių paslaugų įmonėse daugiau įtakos suteikti partijoms, įdarbinant ten savus žmones ir taip esą gaunant galimybę geriau vykdyti rinkimų pažadus.

Margas būrys

Eligijus Dzežulskis-Duonys.

Visuomeninis rinkimų komitetas „Kaunas plius Puteikis“ į merus siūlo 48 metų Eligijų Dzežulskį-Duonį, anksčiau buvusį Liberalų ir centro sąjungos nariu. 2005-aisiais, Kaunui vadovaujant šios organizacijos atstovui Arvydui Garbaravičiui, opozicija miesto vadovus kaltino perkant tarybos narių lojalumą - tai yra, įdarbinant politikus savivaldybės bendrovėse. Šioje istorijoje minėtas ir E. Dzežulskis-Duonys, 2004 metų pabaigoje paskirtas kito liberalcentristo vadovautos savivaldybės įmonės “Kauno autobusai” generalinio direktoriaus konsultantu.

Kęstutis Juknis.

Kauno vadovu bando tapti ir profesinių sąjungų pagrindu įkurtos politinės partijos Profesinių sąjungų centro vadovas 55 metų Kęstutis Juknis. Kandidatas jau yra krimtęs savivaldybės tarybos nario duonos, o 2005-2006 metais ėjo Kauno rajono vicemero pareigas.

Pati jauniausia pretendentė į miesto vadovus - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta 31 metų Kristina Juozapavičiūtė. Nuo 2010-ųjų ji dirba aplinkosauginio laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktore, be to, yra Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėja Lietuvoje.

Artūras Tepelys.

Respublikonų partija į merus siūlo 53 metų buvusį pareigūną Artūrą Tepelį. 1988-1994 metais jis dirbo Vidaus reikalų ministerijos Kauno vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos skyriuje.

Prieš metus A. Tepelys atvirai pasakojo žiniasklaidai, kad dirbdamas policijoje ne kartą buvo sulaukęs pasiūlymų paimti milžiniškus kyšius iš „Daktarų“ gaujos vyrų, taip pat - jog buvo sudaręs sandorius, draudžiančius Kaune šaudyti ir žudyti.

Kęstutis Pūkas.

Tapti Kauno meru pretenduoja ir visuomeninio rinkimų komiteto „Kaunas - kitokia Lietuva“ iškeltas radijo ir televizijos stočių savininkas 62 metų Kęstutis Pūkas. Patekti į Kauno tarybą jis siekė dar 2011 metais, tačiau tąsyk kelią dėl nuslėpto teistumo jam užkirto Vyriausioji rinkimų komisija. Dar sovietmečiu K. Pūkas buvo teistas už spekuliaciją: jo paties teigimu, dėl to septynis mėnesius „teko pabūti uždarytam, po to dar tiek pat laiko plušėti laisvosiose statybose“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"