Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Dėl teisės tapti Europos kultūros sostine varžysis Klaipėda ir Kaunas

 
2016 06 21 22:00
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėda ir Kaunas varžysis dėl teisės 2022 metais tapti Europos kultūros sostine, nusprendė ekspertų grupė, antradienio vakarą paskelbusi galutinį miestų kandidatų sąrašą.

„2022 metais Lietuva turės puikią Europos kultūros sostinę“, – prieš paskelbdamas į „trumpąjį sąrašą“ atrinktas savivaldybes sakė Europos Komisijos vardu jos atstovas Sylvaine Pasqua (Silvena Paskua).

Anot jo, projektai vertinti pagal šešis kriterijus: meninė projekto kokybė, jo sąsaja su bendra miesto vystymosi strategija, kaip miestas matomas Europos kontekste, įgyvendinimo gebėjimai, atsižvelgiant į turimą infrastruktūrą, valdžios įsitraukimas ir sugebėjimas įtraukti bendruomenę, vadybinis potencialas.

Ekspertų grupė, kurią sudarė dešimties Europos valstybių atstovai, parengs ataskaitą, kurioje bus pateikiamos rekomendacijos šiems miestams, į kurias atsižvelgdami jie turės užbaigti savo paraiškas.

Po galutinės atrankos, kuri vyks 2017 metų pavasarį, ekspertų grupė susitars dėl vieno Lietuvos miesto, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės 2022 vardas.

Klaipėda konkurse dalyvauja kartu su Neringa ir Palanga, projekto šūkis – „Kylam į vėją“. Šiam projektui Klaipėda yra numačiusi 15 mln. eurų, o bendras trijų miestų paraiškos biudžetas turėtų siekti 30 mln. eurų.

Kauno miesto savivaldybė paraišką teikia drauge su Kauno rajonu. Kauno miestas projektui yra numatęs 12 mln. eurų, Kauno rajonas – dar 4 mln. eurų. Kaunas ruošiasi programai, pabrėždamas savo virsmą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę, siūlomame projekte planuojama kurti vientisą miesto naratyvą su europietiškosios tapatybės apmąstymu.

„Mūsų pagrindinis uždavinys kitų metų ir per tuos metus būtų – atsiverti kaimynystei ir atsiverti Europai. Visi be išimties projektai, kuriuos esame suprogramavę, turi europinius partnerius ir susiję su europinėmis temomis“, – antradienį BNS sakė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Anot jos, savo programa Kaunas siekia tapti labiau bendruomenišku: miestu, kurio gyventojams rūpi kaimynai, aplinka, o kultūra yra ne tik kasdienis žodis, bet ir veikla.

Iki kitų metų pavasario Kaunas planuoja konkretinti projekto programas, nes dabar tik suplanuotos jų kryptys.

Klaipėdos atstovai paskelbiant „trumpąjį sąrašą“ nedalyvavo.

Iš viso paraiškas tapti Europos kultūros sostine buvo pateikusios šešios savivaldybės – Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio.

Kultūros viceministras Arnas Neverauskas pabrėžė, kad už borto likusios savivaldybės turėtų išnaudoti padarytą įdirbį.

„Nesvarbu, ar būtų didelis miestas, ar mažas miestas, labai tikiuosi, kad potencialas nebus iššvaistytas, kad tikslai, kuriuos išsikėlėte, bus perkelti į strateginius planus, Lietuvos kultūros sostinės projektus, kitur“, – kalbėjo viceministras.

Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais Europos kultūros sostinėmis galės tapti po vieną Lietuvos ir Liuksemburgo miestą.

2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Tais metais Lietuvą ištiko ekonominė krizė, o pati programa sulaukė prieštaringų vertinimų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"